Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (50)
Artėjant 100-osioms pasaulinio karo metinėms, šalys dalijasi kaltę
wikipedia nuotr.

Artėjant 100-osioms pasaulinio karo metinėms, šalys dalijasi kaltę

Šiais metais minimos Pirmojo pasaulio karo šimtosios metinės turėtų prikelti nacionalizmo šmėklas bei paaštrinti reikšmingus skirtumus tarp to, kaip europiečiai prisimena šį konfliktą.

Europa buvo nuniokota ketverius metus trukusio karo, per kurį buvo išnaudoti pramoninės pažangos laimėjimai, tačiau nepaisant to, kad Europos tautos vienodai nukentėjo nuo šio karinio konflikto, jų prisiminimai apie karą skirtingi.

Kaip rašo www.euractiv.com, Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios kartu su Rusija buvo sudariusios Antantės sąjungą, vertina Pirmąjį pasaulinį karą kaip griaunamą, bet būtiną tam, kad būtų užkirstas kelias karinėms nestabilaus Vokietijos kaizerio Vilhelmo II ambicijoms.

Abi šios šalys, kuriose mokyklinukai jau ilgą laiką mokomi vertinti karą kaip atnešusį pergalę šioms tautoms, ketina surengti šimtus šio karo šimtmečiui skirtų renginių.

Vokietija vertina Pirmojo pasaulinio karo šimtmetį kaip galimybę skatinti eurointegraciją, rasti sutarimą dėl bendrų prisiminimų bei yra pasirengusi sumažinti nacionalinius sentimentus taip pat kaip ir Trilypės sąjungos partnerės Austrija ir Vengrija, kurių imperijos griūtis tapo karo padariniu, bei Italija, kuri perėjo iš vienos barikadų pusės į kitą.

Sakydama naujametinę kalbą Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsigręžė į praeitį, primindama, kad ateinantys metai – 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinės, 75-osios Antrojo pasaulinio karo pradžios metinės bei Berlyno sienos griūties 25-metis, kas, A. Merkel nuomone, tapo Vokietijos ir Europos atskirties pabaiga.

2013 m. gruodžio 19 d. įvykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu, A. Merkel pasisakė perskaičiusi knygą „Lunatikai. Kaip Europa pradėjo karą 1914 metais“, kurią parašė australų istorikas Christopheris Clarkas.

„Jie [Europos lyderiai] sužlugdė viską, dėl to kilo Pirmasis pasaulinis karas“, - sakė ji.

A. Merkel prisiminė istoriją, kalbėdama apie ES šalių pasiskirstymą, kaip kriterijų, galintį padėti susidoroti su euro zonos krize. Tačiau, diplomatų teigimu, Vokietija nenorėtų, kad 100-mečiui skirti renginiai dar labiau apsunkintų bendravimą tarp Europos sostinių.

Vienas iš bendrų detaliai suplanuotų renginių – taikos demonstracija, skirta Bastilijos dienai paminėti, kuri įvyks liepos 14 d. Paryžiuje.

Vadovai dalyvaus istoriniuose renginiuose

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as rugpjūčio 3 d. stovės vienas šalia kito, dalyvaudami karo pradžios paminėjimo renginyje.

Rugpjūčio 4 d. suplanuota Anglijos ir Vokietijos ceremonija Belgijoje, į kurią Vokietijos kariniai daliniai įžengė pirmąją karo dieną.

Tačiau yra ir užslėptos įtampos. JK žurnalistas Maxas Hastingsas paragino paminėjimo renginius pravesti taip, kad kalte dėl konflikto pradėjimo būtų pasidalinta su Trilype sąjunga.

Tuo tarpu praėjusių metų rugpjūčio mėn. Vokietijos ambasados Londone atstovas spaudai Normanas Walteris pranešė, kad būtų lengviau, jei Britanija kalbėtų ne tokiu pompastišku tonu.

„Didžiausias indėlis į Pirmojo pasaulinio karo pradžią priklauso Vokietijai, tačiau kitos šalys taip pat prie to prisidėjo. Nepriklausomai nuo to, ar tai buvo laimėjimas, ar ne, nebuvo verta tai pradėti“, - sakė N. Warteris.

Daugiausiai įtampos jaučiama Balkanuose, kur Osmanų imperijos griūtis prisidėjo prie Serbijos nacionalistų noro prisiminti karo pradžią, kuri buvo susijusi su Austrijos-Vengrijos imperijos princo Franzo Ferdinando nužudymu Sarajeve 1914 m. birželio 28 d.

Planų dėl visų konflikto pusių susitikimo Sarajeve buvo atsisakyta dėl tarptautinio sutarimo trūkumo.
Karo priežastys ir pasekmės vis dar lieka jautriu klausimu

Vienos filharmonijos orkestras planuoja surengti koncertą Sarajeve, paminint princo nužudymą, kurį įvykdė Bosnijos serbas ir „Juodosios rankos“ nacionalistinės grupės narys Gavrilo Principas.

G. Principo indėlis į istoriją Balkanuose vis dar vertinamas labai prieštaringai. Jugoslavijos gyvavimo metais jis buvo vertinamas kaip išvaduotojas.

Tuo tarpu Serbijos ministras pirmininkas Ivica Dačičius praėjusiais metais pranešė žiniasklaidai, kad baiminasi, jog karo pradžios 100-mečiui skirti renginiai ir vėl privers Serbijos žmones pasijausti kaltais dėl didžiausio žmonijos istorijoje ginkluoto konflikto. Serbija labiau norėtų perdėti atsakomybę dėl šio karinio konflikto pradėjimo ant Austrijos-Vengrijos imperijos pečių.

Europos Komisijos (EK) požiūris į 100-mečio paminėjimo renginius primena skirtingus šalių, kurios dabar apjungtos į ES, prisiminimus apie karą.

„Mes nesiimame organizuoti paminėjimo renginių, nes 2014 m. skirtingoms šalims reiškia nevienodus dalykus, tačiau gali būti, kad ES prezidentas ir eurokomisarai dalyvaus tam tikruose renginiuose, jei bus į juos pakviesti“, - patikino EK atstovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA