Lankstumo politika, supaprastinanti tiek įdarbinimo, tiek atleidimo procedūras, paskutiniajame 20 amžiaus dešimtmetyje Danijoje bei Nyderlanduose buvo reklamuojama kaip geriausia kovos su aukštu nedarbo lygiu priemonė. Įstatymų pakeitimai leido lanksčiau sudaryti darbo sutartis, buvo skatinama dirbti ne visą darbo dieną. Tuo pačiu socialinės apsaugos sistema buvo reformuota taip, kad užtikrintų socialines garantijas ne visu etatu dirbantiems darbuotojams, o netekus darbo, jiems vykdomi apmokymai.
Tačiau visose kitose ES šalyse - nelanksti darbo rinka, todėl ekonominės krizės metu joms sunkiai sekasi spręsti šias problemas. Manoma, kad šių metų pabaigoje ES vidutinis nedarbo lygis sieks 10%.
„Europa 2020“ strategijoje sakoma, jog svarbu lankstumo principus pritaikyti visose 27 narėse, taip padedant žmonėms prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų.
Keleto priemonių jau imtasi. 2008 m. šalys narės priėmė laikiną darbą reguliuojančias taisykles, pagal kurias dalį dienos dirbantys darbuotojai įgauna tas pačias teises kaip ir dirbantys pilnu etatu. Valstybės narės šias nuostatas turi praktiškai įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos.
Visoje ES pastebimas perėjimas nuo darbo visą dieną prie darbo dalimi etato. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ne visą darbo dieną dirbančių žmonių skaičius išaugo nuo 15,9% (1998 m.) iki 18,8% (2009 m.). Daugiausia tokių darbuotojų Nyderlanduose (net 48%), o Danijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje – šiek tiek daugiau nei ketvirtis visų dirbančiųjų.
Denisas Pennelis, privačias ES, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos įdarbinimo agentūras atstovaujančios organizacijos „Eurociett“ direktorius, teigia, jog kuo toliau, tuo daugiau darbuotojų taps „laisvai samdomais agentais“, nuolat judančiais iš vienos darbovietės į kitą.
„Kompanijos turės mažiau nuolatinių darbuotojų, bet vis daugiau naudosis trumpalaikių darbuotojų paslaugomis“, - sako D. Pennelis. Jo teigimu, ES valstybės turi užtikrinti, kad, keisdami darbą, darbuotojai išlaikytų visas savo teises, pensijas ir kitas garantijas.
„UEAPME”, atstovaujanti 12 mln. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių visoje ES, teigia, jog dabartinė „lankstumo“ politika ES neveikia, nes ne visos vyriausybės yra patvirtinusios pagalbos bedarbiams programas, pavyzdžiui, perkvalifikavimo sistemą.
Be to, darbuotojų teises ginančioms organizacijoms nerimą kelia tai, kad krizės metu darbdaviams yra lengviau tiesiog panaikinti darbo vietas, o darbuotojai yra labai pažeidžiami. Jos tikina, kad tai nepadės Europai išbristi iš ekonominės krizės.
„Mums kelia nerimą lankstumo politikos evoliucija: šiuo metu joje yra daugiau lankstumo negu saugumo“, - sakė Patricia Grillo iš Europos profesinių sąjungų konfederacijos. - „Tuo nederėtų pateisinti žmonių atleidimus iš darbo. Mes labai nerimaujame dėl tokios krypties“.