Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (22)
Ar reikia bausti prostitutės klientą?

Ar reikia bausti prostitutės klientą?

Tapusi ES nare Lietuva ne tik gavo galimybę mokytis iš kitų valstybių, bet ir susidūrė su naujais iššūkiais. Atsivėrus sienoms, sukruto ir suteneriai, prekeiviai žmonėmis, o ES šalių pareigūnų pranešimai vis pasipildo eilutėmis apie sulaikytas prostitutes iš Lietuvos.

Todėl mūsų šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos skelbia, jog norint konstruktyviai spręsti šią problemą būtinas ne tik platus bendradarbiavimas, bet ir visuomenės sąmoningumas, švietimas ir prevencija.

Baudžiame ir prostitutes, ir klientus

Lietuvoje prostitucija nėra legalizuota. Nors karts nuo karto mūsų politikai prasitaria apie galimybę legalizuoti šią veiklą, šiuo metu šalyje galioja abipusės nuobaudos principas – atsakomybė numatyta prostitutėms ir jų klientams.

Bauda už vertimąsi prostitucija ir tokių paslaugų pirkimą Lietuvoje yra gana nemaža. Pirmą kartą už tai įkliuvusios moterys gali atsipirkti 300 lt. bauda, tačiau ne pirmą kartą sulaikytos prostitutės ar jų klientai turėtų susimokėti net iki 1000 lt. Be to, numatyta ir arešto galimybė. Statistika skelbia, kad mūsų šalyje didžiausia prostitucijos mąstai egzistuoja Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o mažesniuose miestuose registruojamų prostitučių skaičius gerokai mažesnis.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, su prostitucija bei ją lydinčiomis problemomis kovojama vyriausybiniu lygiu. Prie šių pastangų prisideda ir tarptautinės bei Lietuvos neyriausybinės organizacijos, kurios dalyvauja įvairiose programose, skirtose kovai su prostitucija bei prekyba žmonėmis. Lietuva taip pat priėmė naujus įstatymus, įgyvendindama Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis direktyvą. Šalies pareigūnai taip pat vykdo įvairias priemones, šioje srityje bendradarbiauja su Europolu.

Vis dėlto, situacija išlieka įtempta. Štai 2011 m. administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl vertimosi prostitucija ar atlygintino naudojimosi prostitucijos paslaugomis Lietuvoje surašyta net 22 proc., daugiau negu ankstesniais 2010 metais. Apie tai, kodėl fiksuojami vis dar dideli prostitucijos mastai, sutiko papasakoti šią sferą gerai pažįstančios nevyriausybinių organizacijų atstovės.

Kompleksinė problema

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė dr. Dalia Puidokienė, atstovaujanti vieną iš nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su prostitucijos aukomis, pasakojo, jog organizacija šiuo metu vykdo kelias programas, susijusias ir su pagalba prostitucijos aukoms, taip pat teikiama emocinė parama telefonu nemokama linija (8 800 66366) bei veikia laiškų grupė (pagalba@moteriai.lt).

Paklausta, kokias tendencijas ji pastebinti Lietuvoje ir Europoje, moteris pasakojo, kad šis reiškinys yra daugialypis. „Šiandieną nuo prostitucijos nukentėjusių asmenų mastai ne tik kad nemažėja, bet atvirkščiai – didėja, tapdami latentiškesni. Tai reiškia, kad sunkiau pasiekiama pagalba įtrauktiems į šį reiškinį asmenims“, – sakė ji,

Pasidomėjus, kodėl prostitucijos problema didėja, D. Puidokienė pabrėžė, jog prie to stipriai prisideda ekonominė, politinė, socialinė situacija, migracija, prekybos žmonėmis problema, kokybiškos pagalbos nukentėjusiems trūkumas ir kt. iššūkiai.

Pasak moters, situaciją komplikuoja ne tik materialūs veiksniai, bet ir vertybių niveliacija, požiūris į prostituciją, seksualinių paslaugų pirkimą, jų reklamavimą, pagaliau į moterį ir vyrą, jų tarpusavio santykius. Greta kitų veiksnių, D. Puidokienė pabrėžė ir dėmesio sutelkimą tik į pasiūlą.

Moteris patikino, jog darbo praktikoje pastebėjusi, kad problemų yra ir visuomenės, valstybinių institucijų požiūryje, nes „aukoms dažnai tenka susidurti su ironija palydimu požiūriu, neva, jos jau tokios gimusios ir ar verta dar kažką keisti, kad joms padėti“. Todėl, pasak D. Puidokienės, „bet kokia visuomeninė, į konkretų žmogų, o ne į gražiai atrodančias ataskaitas orientuota iniciatyva, siekianti spręsti problemą, turi būti sutinkama valstybinių institucijų darbuotojų su pagarba ir noru padėti, ypač kai dirbama su itin traumuojančią buvimo prostitucijoje patirtį turinčiais žmonėmis“.

Prostitutės profesija neturi tapti norma

Pasidomėjus, ar situacijos Lietuvoje negalėtų pagerinti kai kuriose ES šalyse įteisingas prostitucijos legalizavimas, D. Puidokienė išsakė kritišką požiūrį į tokį kovos su prostitucija būdą. „Problema didėja ir tuo požiūriu, kai mes svarstome prostitucijos legalizavimo klausimą. Vadinasi mūsų sąmonėje seksualinių paslaugų pirkimas pamažu tampa norma. O tai jau rimta problema. Ar nebus taip, kad vieną dieną įsigyti profesiją siūlančių institucijų sąraše puikuosis prostitutės profesija ir mūsų tai visiškai nestebins? Manau, kad apie tai turime jau dabar mąstyti ir elgtis atsakingai“, – sakė ji.

Moters įsitikinimu, „legalizavimas ar net palankus požiūris į jį leidžia vyrams laisvai pirkti moteris bei jausti, kad jų elgesys yra pateisinamas, kad tai yra normalu“. D. Puidokienė pabrėžė, jog „prostitucija yra industrija, kuri kyla iš žemo moters socialinio statuso ir moters perkėlimo į sekso objekto vaidmenį“.

Centro vadovė taip pat kalbėjo apie kitų ES šalių patirtį šioje srityje. Ji teigė, kad „kitų šalių prostitucijos legalizavimo patirtis rodo, jog legalizavus prostituciją, problemų – nusikalstamumo, seksualinės prievartos, priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio ir t.t ne sumažėjo, o atvirkščiai – padaugėjo“.

Paklausta, ką mano apie nuobaudų sistemą Lietuvoje, D. Puidokienė pabrėžė, kad jos manymu neteisinga, jog už vertimąsi prostitucija baudžiamos moterys, tuo tarpu paslaugų pirkėjų nubaudžiama dešimtis kartų mažiau. Pasak centro vadovės, „kitose Europos Sąjungos šalyse, tokiose kaip Švedija, prostitucija jau senai oficialiai pripažįstama kaip netoleruotina prievartos prieš moteris ir vaikus forma“.

D. Puidokienei pritarė ir „Lietuvos caritas“ vykdomos programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. Jos teigimu, „prostitucijos legalizavimą reikia vertinti neigiamai, nes išnaudojimo esmė lieka nepakitusi“.

Moteris pabrėžė, kad tariamas rūpestis dėl saugesnės aplinkos ir nusikalstamumo sumažinimo iš esmės kalba apie kliento saugumą ir galimybes suteneriui vykdyti savo veiklą. „Amsterdamo meras kalba apie legalizavimo trūkumus: įvairių nusikaltimų išaugimą prostitucijos kvartaluose, prekybos žmonėmis suintensyvėjimą, pajamų slėpimą, prastą miesto įvaizdį“, – sakė ji. Moteris pabrėžė, kad nuomonė, jog legalizavus prostituciją pasipildys šalių biudžetai – netiksli. „Kalbant apie pajamas į biudžetą, reikia pabrėžti, kad iki šiol nei Vokietija, nei Olandija nesurinko jokių ženklesnių pajamų į savo biudžetus iš „Raudonųjų žibintų kvartalų“, – sakė projekto koordinatorė.

Schemos Europoje ir Lietuvoje panašios

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė taip pat išsakė požiūrį į šią problemą. Ji teigė pastebėjusi, kad schemos, kaip Lietuvoje ir Europoje patenkamą į prostitucijos pasaulį, ilgą laiką nekinta.

„Jau daugiau nei 20 metų veikia viena iš populiariausių pardavimo i prostituciją schemų, t.y., kai merginas suvilioja taip vadinamas draugo ar vaikino modelis. Šiuo atveju, ypač jaunas merginas suvilioja prekeiviai žmonėmis, prižadėdami meilę, vedybas. Kai mergina prijaukinama, jai pasiūloma kartu važiuoti į užsienį gyventi ar ieškotis darbo, o iš tikrųjų ji parduodama į sekso vergiją. Antra labai paplitusi schema yra darbo užsienyje pažadas. Žmonės išvyksta aklai, susižavėję didelio atlygio pasiūlymais, nepasidomi, kur važiuoja, pas ką, ką ten veiks. Taip pakliūnama į prekybos žmonėmis tinklą. Abu modeliai tinka ir Lietuvai, ir kitoms Europos valstybėms“, – pasakojo ji.

Trečia schema Europoje, pasak organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovės – kai šeimos narius parduoda už skolas, kaip sekso vergus.

Kaip ir kitos pašnekovės, ji teigė pastebėjusi, jog visuomenė vis dar labai smerkia sekso industrijos aukas, dėl to net tais atvejais, kai aukoms pavyksta išsigelbėti, jos sunkiai adaptuojasi visuomenėje. „Ši tema vis dar yra nepatogi, nors problema tikrai didelė – pasaulyje tai vienas iš didžiausių verslų. Į prostitucijos gniaužtus patenka įvairiausio sluoksnio, amžiaus, išsilavinimo, lyties asmenys, tad tai neatitinka nusistovėjusio stereotipo, kad įklimpsta tik labiau socialiai pažeidžiami asmenys“, – sakė moteris.

Prevencijai pasitelkė ir internetą

Pasak R. Dičpetrienės, kovoje su prekyba žmonėmis ir iš to kylančiu prostitucijos reiškiniu be kitų priemonių labai svarbi ir prevencija. „Mūsų organizacija nuo 2010 m. vykdo prekybos žmonėmis prevenciją. Vedame mokymus, kaip apsisaugoti nuo prekeivių žmonėmis, bandome žiniasklaidos kanalais viešinti problemą, mokome jaunimą. Tą darome ir naudodami filmuką „Dvi mažos mergaitės“ – jį galite rasti internete.

Taigi, pasak „Gelbėkit vaikus“ vadovės, atpažinti, jog mergina verbuojama užsiimti prostitucija ar jau įtraukta į šį liūną, galima skiriant didesnį dėmęsį šalia mūsų esantiems žmonėms, ypač paaugliams. „Vienas iš požymių, ypatingai paauglių atveju – vaikas pasidaro uždaras, nelanko pamokų, pas vaiką atsiranda nauji daiktai, pinigai neaišku iš kur. Taip pat gali pasireikšti agresyvus elgesys, ypač jei anksčiau tas vaikui buvo nebūdinga“, – sakė moteris.

„Be to, važiuojant dirbti į užsienį reikėtų labai gerai patikrinti, pas ką važiuojama, koks bus darbas, sužinoti visas darbo ir gyvenimo sąlygas. O jei kyla kažkokių įtarimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į tos šalies, į kurią vykstama, ambasadą, kad patikrintų duomenis“, – patarė ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA