Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Ar politikoje yra vietos moteriškumui?

Ar politikoje yra vietos moteriškumui?

„Geležinės ledi“, „kelnėtosios“ – kaip tik nevadinamos veiklios moterys. Pirmiausia, žinoma, politikės. Iškart prieš akis stoja legendinės Margaret Thatcher ir Golda Meir, Vaira Vykė-Freiberga ir Angela Merkel... Viešųjų ryšių specialistai dažnai teigia, kad moterys, norinčios dalyvauti politikoje ar vadovauti, turi siekti dažnai vyriškais vadinamų griežtumo, aiškumo, tvirtumo, šaltumo ir pan. Galbūt todėl didžiojoje politikoje dailiosios lyties atstovių pavardžių ne tiek ir daug? Ar moteriškumas ir politika – suderinami dalykai? Ar ši moters savybė politikoje, kaip ir gyvenime, yra privalumas?

Europolitikoje pirmauja vyrai

Akivaizdu, kad europolitikoje moteriškumas toli gražu nėra pagrindinė korta. Europarlamente šiuo metu moterys sudaro kiek daugiau nei trečdalį – 35,5 procento – visų narių. Palyginti su 2004–2009 m. kadencija, tai – tik 3,4 procentais daugiau. Vadinasi, „Europos žmonių balsu“ vadinamas Europos Parlamentas vis dar išlieka gana „vyriškas“.

Nemenką atsvarą vyriškai politikos aplinkai sudaro skandinavės. Tai geriausiai liudija suomių ir švedžių pavyzdžiai nacionaliniuose parlamentuose: šių tautybių politikių skaičius yra aukščiausias Europos Sąjungoje ir siekia atitinkamai 41,5 ir 47 procentus. 

Ar politikoje yra vietos moteriškumui?
© AFP/Scanpix

Tarp į 2009–2014 m. kadencijos Europos Parlamentą (EP) išrinktų moterų – daugiausia suomių (62 proc.) ir švedžių (56 proc.). Ne daug nuo jų atsilieka estės (50 proc.), olandės (48 proc.), bulgarės (47 proc.) ir danės (46 proc.).

Tokius duomenis tyrime „Demokratija Europoje nebus šiuolaikiška be lyčių lygybės“ (angl. „No Modern European Democracy Without Gender Equality“) paskelbė kampanijos „50:50“ organizatorė Europos moterų lobistinė organizacija.

Kaip europolitikos kontekste atrodo europarlamentarės iš Lietuvos? Tarp dvylikos Lietuvos atstovų Europos Parlamente jos sudaro vos ketvirtadalį – trys moterys ir devyni vyrai. Toks pats santykis tenka ir į Europos Parlamentą išrinktoms airėms, italėms, kiek mažiau čia – lenkių, čekių ir liuksemburgiečių.

Tarp Europos Sąjungos žmonių išrinktųjų vis dar nėra nei vienos maltietės politikės; su žiburiu šios tautybės moterų reiktų ieškoti ir aukščiausiuose Maltos valdžios organuose (8,7 proc.)

Siekiamybė – lyčių balansas

Laima Andrikienė
Laima Andrikienė
© Nuotr. iš asmeninio albumo

Balandžio mėnesį žurnale „Aš ir psichologija“ europarlamentarė dr. Laima Andrikienė teigė, kad moteriškumas jai „pirmiausia asocijuojasi su motinyste ir visu tuo, kas būdinga motinoms: meile, atjauta, švelnumu, gerumu, atlaidumu“. Ir prisipažino, kad tai politikoje išsaugoti nėra lengva.

26 metų Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, jauniausia į Europos Parlamentą išrinkta lietuvė, apie moteriškumą turi dar kitokią nuomonę.

„Sprendimą, kas atstovaus šaliai tam tikrose institucijose, priima piliečiai, – primena europarlamentarė. – Tačiau apylygis lyčių balansas yra siektinas. Dažnai pabrėžiu tarptautiniuose susitikimuose, kad aukščiausiuose Lietuvos postuose turime nemažai moterų: Prezidentę, Seimo Pirmininkę, krašto apsaugos ministrę, finansų ministrę“.

Emocingumas nėra trūkumas

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad einančioms į politiką moterims nebūtina perimti vyriškų savybių.

„Moterys pakankamai sėkmingai siekia karjeros ir ją padaro pirmiausia savo išsilavinimu, žiniomis, gebėjimais ir kompetencija. Nemanau, kad vyras ar moteris turi kažkuo tapti, perimti vienas ar kitas savybes. Savybės yra prigimtinės, galbūt gyvenimo ir patirties pakoreguojamos, bet jei visas jėgas tektų skirti ne turiniui, bet jo pateikimo būdams, norimą rezultatą vien tuo pasiekti būtų sunku“, – pastebi europarlamentarė. Ne paslaptis, kad daugelis moterų yra emocingesnės nei vyrai. Ar tai netrukdo politikai?

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tarp emocingumo ir nekonkretumo negalima dėti lygybės ženklo, nors neretai norima šiuos du žodžius sutapatinti.

„Politikoje nei debatai, nei argumentai negali būti sausi. Norint įtikinti reikalingos tiek emocijos, kuriomis vaizdžiai piešiama situacija ir bandoma prabudinti kiekvieno širdį ir protą, tiek tikslumas, griežtumas, objektyvumas, galiausiai – aiškumas. Puiku, kai politikė iš prigimties turi ir vienų, ir kitų savybių. Pusiausvyra yra vertybė: kartais tenka kaip kirviu atkirsti, o kartais tą patį galima pasakyti įvairiai improvizuojant“, – gyvenimiška patirtimi dalijasi jauniausia lietuvė europarlamentarė.

Moteriškume neieško politikos

Ar gan vyriškoje Europos Parlamento aplinkoje moterims pavyksta išsaugoti moteriškumą? O gal moteriškumas čia tampa politikių trūkumu?
„Moteriškumas man pirmiausia siejasi su rūpesčiu, šiluma, atsakomybe. Taigi, su teigiamais dalykais ir vertybėmis, todėl jokiu būdu nelaikau to trūkumu“, – teigia Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.

Jis įsitikinęs, kad skirstymas į „moteriška“ ir „vyriška“ tikrai nepažeidžia lyčių lygiateisiškumo, mat šios sąvokos formavosi daugelį amžių, todėl nebūtų teisinga imti ir tai nubraukti, neigti skirtingoms lytims būdingus būdo bruožus. Europarlamentaras mano, kad moteriškume nereikėtų ieškoti politikos.

Tačiau pasiteiravus, ar europarlamentarės yra moteriškos, Z. Balčytis išsisuko diplomatiškai: „Turbūt kaip ir visur, taip ir Europos Parlamente, yra visokių, tačiau būtų neetiška žmones skirstyti į subjektyvias kategorijas“.

Pavyzdys – Lietuvos Prezidentė

Europos Parlamente dirbančias dailiosios lyties atstoves gyrė ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Jis patikino, kad kaskart nuotaiką pakelia jų šypsenos, iki šiol čia neteko matyti nei vienos apsileidusios moters.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

V. Uspaskich manymu, politika tikrai neatima iš moters moteriškumo. Kaip pavyzdį jis įvardijo Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

„Prezidentė – moteriška, griežta ir graži moteris, – komplimentus žarsto europarlamentaras. – Tikrai nemanau, kad dėl dalyvavimo politikoje ji galėtų prarasti moteriškumą.“

Pasak jo, sovietų laikais daugelyje šeimų moterys tvarkė šeimos biudžetą, buvo šeimos galva. Paprastai kiekvieno mėnesio pradžioje ar pabaigoje vyrai joms atiduodavo visą savo algą.

„Mano manymu, prezidentė įkūnija tokios šeimos moteriškus bruožus. Čia moteris buvo šeimininkė, ir tokios šeimos dažniausiai išlikdavo stiprios“, – pokalbį užbaigia Europos Parlamento narys V. Uspaskichas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA