Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (126)
Ar pavyks po Rusijos politikos sparnu užspaustoms valstybėms ištrūkti į ES?

Ar pavyks po Rusijos politikos sparnu užspaustoms valstybėms ištrūkti į ES?

Vilniaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, vyksiantis lapkričio pabaigoje, turi didelius šansus tapti istoriniu. Jo metu planuojama pasirašyti laisvos prekybos bei Asociacijos sutartis su Ukraina ir nuspręsti dėl ateities veiklos gairių su kitomis šios iniciatyvos narėmis – Baltarusija, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanu ir Armėnija.

Tačiau Rusija nėra pasirengusi pasitraukti iš šio vis dar po jos politikos sparnu esančio regiono ir atiduoti jį Briuseliui.

Rytų partnerystės svarba Briuseliui

Rytų partnerystės iniciatyva siekiama šias buvusias Sovietų Sąjungos valstybes priartinti prie ES, t. y. pasiekti, kad šių valstybių teisinės sistemos būtų harmonizuotos su Europos teisės aktais, gaminamai produkcija, būtų taikomi europietiški techniniai reikalavimai, o posovietinę vertybių sistemą pakeistų europietiškoji.

Vietoje politinių pažadų, tokių kaip narystės bloke perspektyvos, šalys viliojamos žemiškesnėmis priemonėmis – laisvos prekybos sutartimis bei vizų režimo liberalizavimu.

Kodėl Rytų partnerystės programa tokia svarbi Europos Sąjungai? Atsakydamas į šį klausimą „Carnegie“ instituto ekspertas Jan Techau teigia, kad blokui Rytų Europos valstybės reikalingos ne vien tam, kad galima būtų užtikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, bet ir tam, kad ilgalaikėje perspektyvoje ES sustiprintų savo pozicijas kaip viena iš pagrindinių pasaulio politikos žaidėjų.

„Rytų parnerystės iniciatyva yra ne vien tik testas, atskleisiantis tikrąją su plėtra nesusijusią ES galią, bet tuo pačiu šis procesas gali būti laikomas pavyzdžiu tų procesų, su kuriais teks susidurti JAV vedamoms susilpnėjusioms vakarų jėgoms stengiantis apsaugoti įstatymais paremtą liberalią pasaulio tvarką“, - rašo J. Techau.

Rusijos alternatyva ES

Dabartinė Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų Sąjunga (prie kurios artimiausiu metu prisijungti žada ir Armėnija) yra pirmas žingsnis link glaudesnio ES ekonominę erdvę primenančio bendradarbiavimo tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų – Eurazijos sąjungos. Iniciatyvinė Muitų Sąjungos sutartis buvo pasirašyta 2010 sausį.

Muitų Sąjungai priklausančių šalių produkcijai yra taikomi bendri kokybės reikalavimai, bendras išorinis muitų tarifas.

Šių šalių piliečiams kelionėms po bendrą ekonominę erdvę pakanka vidinių šalies pasų (ES asmens tapatybės kortelių atitikmenų). Nors iki šiol į Rusiją be kelioninių pasų patekti gali visi NVS šalių piliečiai, bet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia, kad nuo 2015 m. šios privilegijos NVS šalių piliečiams būtų panaikintos.

Šiuo metu Muitų Sąjungą sudaro tik trys narės, prie jos dar šiemet, neskaitaint Armėnijos, prisijungti gali Kirgistanas, tokį norą yra išreiškęs ir Tadžikistanas, derybos vyksta ir su Vietnamu. V. Putinas yra išreiškęs norą, kad prie šios sąjungos prisijungtų visos posovietinės valstybės, įskaitant ir tris Baltijos šalis. Rusija savo rankose laiko kelis kozirius – Eurazijos sąjunga atvira visoms norinčioms prisijungti valstybėms, joms nekeliami su žmogaus teisėmis ir demokratija susiję reikalavimai, taip pat ekonominiai ryšiai tarp buvusių sovietinių valstybių vis dar ganėtinai stiprūs.

Dėl savo imperialistinių siekių kenčia pati Rusija

Nepaisant to, kad iš šalies žiūrint Muitų Sąjunga primena Europos Sąjungą, nekyla jokių abejonių, kad Rusija šiame ekonominiame ir politiniame darinyje turi lemiamą balsą. Todėl nenuostabu, kad kai kurie ekspertai šią sąjunga vadina imperialistinės Rusijos tęsiniu.

Kaip pastebi Petersono Tarptautinės Ekonomikos instituto Vašingtone mokslinis darbuotojas Anders Aslund, Kremlius savo nacionalistinius interesus stengiasi įgyvendinti nepaisydamas didelių ekonominių nuostolių. Pasak jo, Rusijos ekonominė politika yra ganėtinai protekcionistinė, todėl bet kuri šalis, prisijungusi prie Muitų sąjungos, yra įpareigota pakelti muitų tarifus, o tai savo ruožtu iškreipia prekybą ir silpnina šalies ekonomiką.

Čia slypi ir dar vienas paradoksas – kadangi nė viena šalis nenori nukentėti ekonomiškai, Rusija yra priversta mokėti subsidijas potencialioms šalims kandidatėms. „Muitų sąjunga yra tragedija visoms su ja susijusioms šalims, bet labiausiai – Rusijai. Iš ekonominės pusės, Rusijos protekcionistinė pusiau išsivysčiusių šalių kolekcija neleidžia šių šalių ekonomikoms vystytis. Iš politinės pusės, nuolatinė agresija siekiant pritraukti naujų narių potencialius partnerius paverčia priešais. Taigi, Rusija turi mokėti už savo veiksmus įvairiais būdais. Niekas taip nenukenčia nuo Muitų Sąjungos kaip pati Rusija“, - „The Moscow Times“ rašo A. Aslund.

Rusija nusileisti nežada

Pasak „Carnegie Europe“ instituto analitikės Judy Dempsey, ES stinga kietosios galios bei politinės valios tam, kad imtų rimčiau žaisti Rusijos siūlomą geopolitinį žaidimą. „ES šiuo metu įnirtingai ieško tinkamų priemonių norimiems resultatams pasiekti: valingų, bet tuo pačiu ir jautrių, ambicingų, bet ne pernelyg primetančių, orientuotų į konkretų tikslą, bet tuo pačiu ir kantrių. O tuo tarpu Rusija šią ES agoniją suvokia kaip silpnumo ženklą“, - rašo Rytų Europos politikos analitikė.

Kol ES Rytų Europą į savo glėbį vilioja šimtais milijonų eurų verta parama, ekonomine plėtra ir šviesios bei demokratinės ateities pažadais, tarp kurių pažado dėl narystės ES nėra, Rusija traukia vis stipresnius ginklus iš savo arsenalo.

Kremlius dėl savo įtakos zonos išlaikymo kovoja pasitelkdama ne vien tik švelniosios galios priemones, tokias kaip savos kultūros populiarinimas ir stengimasis išlaikyti vieningą posovietinį identitetą, bet ir griežtesnes priemones, balansuojančias ant ekonominio karo ribos.

Prekybos karas su Ukraina, Baltarusija, o dabar ir su Moldova, siunčia tik vieną žinią – ES Rusijos artimojoje kaiminystėje nepageidaujama ir bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad Rytų partnerystės susitikimas Vilniuje atneštų kuo mažiau Briuseliui palankių rezultatų.

Parengta pagal „The Moscow Times“, euobserver.com, carnegieeurope.eu, eesc.lt, ec.europa.eu informaciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA