Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (4)
Ar „Gazprom“ gali be Europos, o Europa be „Gazprom“?

Ar „Gazprom“ gali be Europos, o Europa be „Gazprom“?

Berlyne svarstomas energetikos politikos performavimas, kuris buvo inicijuotas dar prieš Ukrainos krizę. Tačiau vis dėlto šiuo metu diskusija dėl 3–5 m. tikslų šiame sektoriuje vyksta Krymo įvykių fone.

Europos Sąjungoje (ES), ypač Vokietijoje, Krymo konflikto fone vis aršiau vyksta diskusija dėl ES nepriklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių. Šią diskusiją dar labiau paaštrino Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kovo 27 d. pareiškusi, jog bus performuojama visa energetikos politika. Kaip rašo DW, be jokios abejonės, A. Merkel kalbėjo ne tik apie Vokietiją, tačiau taip pat ir apie ES.

Trečdalis naftos ir dujų tiekiama iš Rusijos

Vokietija energetikos politikos performavimui buvo pribrendusi jau ir anksčiau, nes 2000 m. įsigaliojęs įstatymas dėl atsinaujinančių energijos išteklių, pagal kurį „žaliajai“ elektros energijai užtikrinama didžiulė parama bei prioritetas Vokietijos energijos tiekimo sistemoje, turėjo įtakos disproporcijų atsiradimui šiame sektoriuje. Tam, kad būtų ištaisytos praeityje padarytos klaidos, prireiks nemažų pastangų, todėl tolimesnis taip vadinamo energetikos perversmo įgyvendinimas praėjusiais metais, dar iki Ukrainos krizės įsiliepsnojimo, buvo įvardintas kaip vienas iš esminių naujosios Vokietijos vyriausybės uždavinių.

27–31 proc. gamtinių dujų bei apie 35 proc. naftos į ES atkeliauja iš Rusijos. ES – didžiausia gamtinių dujų vartotoja pasaulyje, ES valstybėms narėms tenka 70 proc. Rusijos gamtinių dujų eksporto.

Tiekimas nebuvo nutrūkęs net Šaltojo karo įkarštyje

Ar Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ išgyventų be pajamų, gaunamų iš dujų eksporto, o ES pavyktų išsiversti be dujų iš Rusijos? Atsakyti į šiuos klausimus nėra paprasta, nes būtų beveik neįmanoma numatyti hipotetinio „dujų karo“ pasekmių atsižvelgiant į didžiulę tarpusavio priklausomybę.

Tuos, kas nerimauja, jog Maskva gali nutraukti energijos išteklių tiekimą, linkęs nuraminti Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis. „Nes sunkiausiais Šaltojo karo laikais Rusija vykdė savo įsipareigojimus“, - patikino jis. Tuo tarpu A. Merkel linkusi nuvilti tuos, kas tikisi, jog boikotuojant dujų iš Rusijos vartojimą galima daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, A. Merkel priminė, kad priklausomybės nuo Rusijos mažinimui būtina atitinkama infrastruktūra, kurios šiuo metu daug kur paprasčiausiai nėra.

3-5 metų laikotarpiu energijos išteklių diversifikacija taps vienu iš pagrindinių Vokietijos ir visos ES priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių mažinimo būdų. Naujaisiais energijos išteklių tiekėjais gali tapti ne tik Kanada ir JAV, tačiau taip pat ir Afrikos šalys. Be to, planuojama tiekti energijos šaltinius iš Kaspijos jūros regiono bei didinti tiekimą iš Norvegijos. Tiesa, Norvegijos naftos ir energetikos ministras Tordas Lienas įspėja, jog iki 2020 m. Norvegija galės padidinti gamtinių dujų gavybą nuo šiuo metu išgaunamų 110 mlrd. kubinių metrų tik iki 130 mlrd. kubinių metrų.

Vis dėlto ekspertai įspėja, jog be energijos išteklių iš Rusijos ES šiuo metu apsieiti negali, todėl galima daryti prielaidą, jog Vokietija ir visa ES artimiausiais metais mažins priklausomybę nuo energijos išteklių iš Rusijos palaipsniui, be staigių pakeitimų, tačiau tai bus daroma tikslingai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA