Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Tinginys

Ar europiečiai - tinginiai?

Ilgos atostogos, trumpa darbo savaitė, ankstyva pensija – Junginėse Valstijose europiečiai užsitarnavo darbui alergiškų žmonių reputaciją. Tačiau tai visiška netiesa, skelbia „De Groene Amsterdammer“. Vis dėlto, jei mes norime ir toliau gauti socialines išmokas, mums reikia imtis ryžtingų veiksmų, rašo „De Groene Amsterdammer“.

„Ar europiečiai tinginiai? O gal amerikiečiai išprotėję?“ Taip Stephenas Nickellas iš Anglijos banko 2006 m. pavadino savo straipsnį, kurio išvadose būtent ir teigiama, kad europiečiai paprastai dirba mažiau nei amerikiečiai, daugiau atostogauja ir dažniau serga, be to, anksčiau išeina į pensiją.

Ateistinė tinginių etika

Norėdami sužinoti, kas iš tiesų tingi, o kas yra išprotėję, visų pirma turėtume atsakyti į kitą klausimą: kodėl mes dirbame? 1899 metais JAV ekonomistas Thorsteinas Veblenas paskelbė klasika tapusią „Dykinėjančios klasės teoriją“ („The Theory of the Leisure Class“). Žmonės dirba ne tik tam, kad galėtų išgyventi, bet ir tam, kad galėtų pademonstruoti socialinį rangą įsitraukdami į parodomąjį vartojimą - perka statusą atitinkančius daiktus ir paslaugas, pvz., drabužius, namus ir pan. Abiejose vandenyno pusėse įsivyravo viena nuomonė – Europa nebesivaiko šio neracionalaus tikslo. Amerikiečiai pluša, o europiečiai ilsisi. Ir ši nuomonė pagrindžiama svaria statistika.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (TEBIPO) (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) duomenimis, amerikiečiai dirba vidutiniškai 25 valandas per savaitę, o, pavyzdžiui, belgai, prancūzai ir italai – tik 17 val. Olandai, italai ir vokiečiai atostogauja dukart ilgiau nei amerikiečiai. 43 proc. amerikiečių, kurių amžius 60–65 m., vis dar dirba. Kai tuo tarpu Belgijoje, Prancūzijoje ir Italijoje dirba tik 12 proc. tokio amžiaus sulaukusių žmonių. Žinoma, šie faktai skatina kritiką ir pajuoką abiejose Atlanto pusėse. Kas galėtų būti geresnis europiečių tingėjimo kritikas, jei ne britas, gyvenantis JAV, istorikas Niallas Fergusonas, parašęs esė „Ateistinė tinginių etika, arba kodėl europiečiai netiki darbu“.

Europiečiai puikiai sugeba dirbti daugiau

Įdomu tai, kad rimti analitikai retai kalba apie tingėjimą. Priežastis paprasta: nors pastebėtus skirtumus ir labai norisi paaiškinti europiečių tingumu, statistika liudija ką kita. Europiečiai mažiau dirba ne iš tingėjimo, tai savanoriškas kompromisas, sako Andrew Moravcsikas, Prinstono universiteto politikos dėstytojas ir „Newsweek“ straipsnių autorius. Skaičius iškreipia nedarbo lygis: pastaruosius dešimt metų JAV nedarbas mažesnis nei Europoje, be to, Jungtinėse Valstijose mažiau nedarbingo amžiaus gyventojų. Tad nieko keisto, kad statistinis europietis dirba mažiau valandų.

A. Moravcsiko teigimu, europiečiai puikiai sugeba dirbti daugiau, tačiau jie sąmoningai renkasi daugiau laisvalaikio, o ne daugiau pinigų. Ekonomistai teigia, kad tokie kompromisai įsivyrauja, kai visuomenė tampa turtingesnė. Tačiau amerikiečiai yra išimtis. JAV, tęsia jis, yra vienintelė išsivysčiusi pramoninė valstybė, kurioje darbo valandos nepaprastai išaugo.

Neveiklūs Pietų Europos gyventojai

Nors kolektyvinėje vaizduotėje ir gyvena dykinėjantis europietis, iš tiesų jis yra išgalvotas personažas. Tas pats pasakytina ir apie pagiežingą bei demagogišką tinginio pietų europiečio įvaizdį, kurį paskutiniu metu propaguoja Vakarų Europos žiniasklaida ir institucijos. Trumpai tariant, vakarų europiečiai kaltina pietų europiečius tuo pačiu, kuo amerikiečiai kaltina juos. Tačiau šie kaltinimai visiškai nepagrįsti: ispanai, italai ir portugalai dirba daug daugiau valandų per dieną, nei olandai. Pietų Europos problema ne ta, kad Europos gyventojai neaktyvūs, problemos esmė slypi neaktyvių gyventojų skaičiuje.

Vokietija. Kuklus nedarbo žavesys

Paskutiniu metu Vokietijos spauda sutelkė dėmesį į grupę nuolatinių bedarbių, kurie dešimtmečiais gyvena iš valstybės užtikrinamų nedarbo išmokų, praneša Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Leidinio teigimu, kai kurie šių bedarbių gauna iki 1085 eurų per mėnesį, kurių jiems užtenka ne tik maistui ir būstui, bet ir laisvalaikiui bei pasilinksminimams arba net trumpoms atostogoms prie Baltijos jūros. 54 m. Arno Dübelis paskutinį kartą turėjo darbą prieš dvidešimt septynerius metus.

Kas mėnesį jis gauna 359 eurus, be to, valstybė moka jo dviejų kambarių buto Hamburge nuomą. Jo teigimu, buvimas bedarbiu yra privalumas, nes jam nereikia vykdyti niekieno įsakymų, nervintis, anksti keltis. Tad ką jis veikia per dienas? Apsiperka „Lidl“, vedžioja šunį, žiūri televizorių. „Darbas nuostabus, kai jį dirba kiti. Aš tam visai netinku“, ­­- nuoširdžiai sako A. Dübelis. Nenuostabu, kad leidinys „Bild“ pavadino jį įžūliausiu Vokietijos bedarbiu. Varšuvos dienraštis pažymi, kad tokių kaip A. Dübelis Vokietijoje yra nemažai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA