Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Ar ES pasiruošusi reaguoti į piliečių reikalavimus ir nuogąstavimus?

Ar ES pasiruošusi reaguoti į piliečių reikalavimus ir nuogąstavimus?

84 milijonai europiečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 26 milijonai neturi darbo. Ekonomikos ir finansų krizė virto socialine ir demokratijos krize ir vos 31 proc. europiečių pasitiki ES. Ar ES pasiruošusi reaguoti į piliečių reikalavimus ir nuogąstavimus?

2013 m. spalio 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK)1 Vilniuje surengė aukšto lygio konferenciją, kurios metu buvo aptartos Europos galimybės ir iššūkiai ir būtinybė kurti teisingą, socialiai teisingą ir atskaitingą Europą.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Europos pilietinės visuomenės ir Lietuvos valdžios institucijų atstovai diskutavo apie naujus būdus apsaugoti ir atgaivinti Europos socialinį modelį. Visi dalyviai sutiko, kad dėl grėsmės demokratiniam ir politiniam legitimumui ekonominės paskatos turi būti papildytos socialinėmis priemonėmis.

EESRK Įvairių interesų grupės pirmininkas Luca Jahier pareiškė: „Dėl krizės kai kuriose griežtas taupymo priemones taikiusiose šalyse ėmė stiprėti politinis ekstremizmas, demagogija ir išankstinės nuostatos. Fiskalinė, bankų ir finansinė sąjunga yra reikalingi ekonominės ir pinigų sąjungos ramsčiai. Tačiau juos būtinai turi papildyti augimą ir teisingumą skatinančios priemonės, darbo vietų kūrimas, skurdo mažinimas, teritorinė ir socialinė sanglauda. Šiandien savo rankose ES vairą laikanti ir puikius ekonominius rezultatus demonstruojanti Lietuva gali pasidalyti savo sunkių ekonominių reformų patirtimi. Lietuva savo kaimynes Europoje gali daug ko pamokyti. Ne veltui 80 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra naudinga.“

Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas teigė, kad nuo pat savo nepriklausomybės Lietuva labai kryptingai siekė sparčiau integruotis į ES. Tam prireikė dešimtmečio, tačiau po intensyvių pastangų į ES įstota 2004 m.

Konferencijos metu buvo pateikti šie pasiūlymai:

- kurti Europos švietimo tinklą bedarbiams. Šis tinklas darbo neturintiems europiečiams pasiūlys kuponus dvejų metų trukmės perkvalifikavimo ir mokymosi užsienyje programai;

- parengti naują Europos socialinių veiksmų programą, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai (pavyzdžiui, minimalios garantuojamos pajamos);

- išleisti Europos socialines obligacijas, kurios būtų skirtos investicijoms į ekonomiškai perspektyvius socialinius projektus;

- stiprinti Europos jaunimo garantijų iniciatyvą, skiriant jai papildomą ES finansavimą, taikant ją ir vyresniems – 30 metų sulaukusiems jauniems žmonėms, ir tuose regionuose, kuriuose jaunimo nedarbas yra mažesnis nei šiuo metu nustatyti 25 proc.;

- parengti operatyvias priemones realiajai ekonomikai, MVĮ ir užimtumui skatinti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius Miroslavas Monkevičius pažymėjo, kad jaunimas yra didžiausias mūsų potencialas, kuris nėra tinkamai panaudojamas. Jo teigimu, labiau nei iki šiol reikia priemonių, kurios įtrauktų jaunimą į darbo rinką.

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas apibendrino, jog Europos Sąjungoje reikia daugiau Europos. Viceministro nuomone, EESRK yra labai naudingas pilietinei visuomenei ir Komiteto darbas turėtų būti labiau matomas. ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva džiaugiasi galėdama pasikliauti EESRK parama, patirtimi ir rekomendacijomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA