Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Ar Berlyno siena vis dar egzistuoja?
AP/Scanpix

Ar Berlyno siena vis dar egzistuoja?

Jei manote, kad dvi Vokietijos pusės praėjus beveik ketvirčiui amžiaus po oficialaus šalies suvienijimo iš tiesų tapo viena valstybe, tiesiog žvilgtelėkite į Berlyne vykusių rinkimų rezultatus.

Situacija tampa akivaizdi: buvusios Berlyno sienos linija dalina šį didmiestį į dvi rinkimines zonas. Apylinkėse, esančiose rytinėje Berlyno dalyje, rinkėjai rinkosi Vokietijos kraštutinę kairiųjų partiją „Die Linke“, susiformavusią iš senosios komunistų partijos.

Vakarinėje Berlyno dalyje rinkėjai balsavo už socialdemokratus ir krikščionis demokratus – buvusios Vakarų Vokietijos partijas.

Kaip praneša BBC, keliose rinkimų apygardose Berlyno centre, tiek iš vienos, tiek ir iš kitos buvusios sienos pusės, į priekį išsiveržė žalieji, nes tai – rajonai, kur gyvena daugiausiai vidutinės klasės atstovai, tarp kurių daug jaunų, dirbti čia atvykusių gyventojų.
Vokietijoje vyko du balsavimai: vienas – už vietos kandidatą, o kitas – bendras visai šaliai už partiją. Geografinis antrojo balsavimo pasiskirstymas nėra žinomas, tačiau pirmasis balsavimas rodo, kad skirtumai, likę iš praeities giliai įsišakniję.

Nedidelė migracija

Nereikėtų stebėtis, kad balsavimo ypatumai mažai tekinta. Tenka pripažinti, kad išskyrus keletą vietų centrinėje miesto dalyje, kurios tampa vidutinės klasės gyvenamaisiais rajonais, gyventojai tikriausiai liko tokie patys, kokie buvo ir Berlyno sienos griūties.

Po 1989 m. nebuvo didelės migracijos iš vienos buvusios sienos pusės į kitą. Žmonės turėjo teisę valdyti turtą, todėl liko ten pat. Berlyne buvo didelė Socialistų vieningosios partijos (taip vadinosi Rytų Vokietijos komunistų partija) narių, valstybės tarnautojų bei Rytų Vokietijos saugumo ministerijos pareigūnų koncentracija, kurie palaikė komunistinį režimą. Šie žmonės liko gyventi ir po Berlyno sienos griūties, o lojalūs tapo partijai „Die Linke“.

Tačiau pažvelgus atidžiau, paaiškėja, kad situacija daug labiau komplikuota. Rytų Berlyno gyventojų, daugiausiai balsų skyrusių partijai „Die Linke“, antrasis pagal populiarumą pasirinkimas – Krikščionių demokratų sąjunga. Taigi, rytinė sostinės pusė nelinkusi balsuoti už socialdemokratus – gyventojų pasirinkimas pasidalino tarp kraštutinių kairiųjų ir centro dešiniųjų.

Situacija tampa dar įdomesnė žvelgiant į visos Vokietijos žemėlapį. Matyti, kad daug Rytų Vokietijos gyventojų balsavo už kanclerės Angelos Merkel partiją, galimai taip išreikšdami lojalumą jai.
Socialdemokratų partija triumfavo keliuose Vakarų Vokietijos pramoniniuose miestuose (Diuseldorfe, Dortmunde, Esene, Hamburge ir Bremene).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA