Užsienio kultūros institutai ir leidėjai tradicinį amerikiečių abejingumą verstinei literatūrai vadina „trijų procentų problema“. Tačiau dabar, tikėdamiesi padidinti Amerikos knygų rinkoje užimamą dalį – minėtuosius 3 proc. – užsienio, o ypač Europos pakraščiuose esančių valstybių, vyriausybės bei fondai patys imasi šio reikalo ir bando prasiskverbti į JAV leidybos džiungles.

Vis dažniau neapsiribojama populiariausiomis kalbomis, tarkime, prancūzų ar vokiečių. Kultūros institutai ir agentūros nuo Rumunijos iki pat Islandijos subsidijuoja savo rašytojų knygų leidimus anglų kalba, remia vertėjų mokymus, skatina savo rašytojus vykti į turus JAV, Amerikoje vykdo reklamines kampanijas, kurių anksčiau buvo vengiama, bei stengiasi rasti savo nišas šiame versle.

„Mes tai pasirinkome strateginiu tikslu – ilgalaikį įsipareigojimą prasiskverbti į Amerikos rinką“, - sakė Corina Suteu, Rumunijos kultūros instituto direktorė, vadovaujanti ir ES nacionalinių kultūros institutų tinklo (EUNIC) Niujorko padaliniui. - „Literatūra Europos šalims, tebūnie jos mažos ar didelės, visada bus viena svarbiausių jų kultūrinio gyvenimo dalių, todėl mes manome, kad tai vienintelis būdas padaryti taip, kad ši literatūra atsirastų Jungtinėse Valstijose“.

Vienas iš tokios strategijos pavyzdžių yra bendradarbiavimas su „Dalkey Archive Press“, nedidele leidykla Šampanės mieste (Ilinojaus valstija, JAV), jau daugiau nei 25 metus dirbančia su vertimais, kuri šiais metais pradėjo leisti slovėnų literatūros seriją, palaimintą oficialių Slovėnijos institucijų.

Leidykla pradeda rengti leidybai ir kitas panašias serijas – hebrajų ir katalonų kalbų vertimų, taip pat šveicarų ir meksikiečių literatūros. Pavyzdžiui, Meksikos literatūros serija bus leidžiama net šešerius metus po 4 knygas kasmet. Visais atvejais prie knygų leidybos bei reklamavimo Jungtinėse Valstijose finansavimo prisideda šalys, iš kurių kilę leidžiamų knygų autoriai.