Pagrindiniais narystės ES privalumais Lietuvos gyventojai dažniausiai įvardija praktinius bei finansinius aspektus – atviras sienas, galimybę laisvai keliauti (33 proc.), finansinę ES paramą (20 proc.). 13 proc. apklaustųjų džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis išvykti dirbti į kitas Europos sąjungos valstybes. 

"Spinter"
Vertindami Lietuvos europarlamentarų kompetencijas, kompetentingiausiu politiniais klausimais respondentai dažniausiai įvardijo V.Landsbergį (30 proc.), socialiniais klausimais - V. Blinkevičiūtę (49 proc.). Ekonomikos klausimais, šalies gyventojų nuomone, kompetentingiausi yra V. Uspaskichas ir Z. Balčytis (atitinkamai 17 proc. ir 11 proc.).

Įstojimo trūkumų tyrimo dalyviai įžvelgia gerokai mažiau. Nepasitenkinimą dažniau kelia uždaryta Ignalinos AE (18 proc.).

ES valdymu ir vadovybe Lietuvos gyventojai ne itin domisi. 35 proc. apklaustųjų teisingai įvardijo, kad Lietuvai EP atstovauja 12 europarlamentarų, tačiau net 42 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Tik 16 proc. šalies gyventojų žino, kad EP posėdžiauja dviejuose miestuose – Briuselyje ir Strasbūre, o net 73 proc. įsitikinę, kad EP įsikūręs tik Briuselyje.

Dar mažiau šalies gyventojų žino, kas yra ES prezidentas. Nors 12 proc. tyrimo dalyvių teigė žinantys, kas yra ES prezidentas, tačiau tik trečdalis iš jų (4 proc.) teisingai įvardijo Hermano Van Rompuy pavardę.

Vertindami Lietuvos europarlamentarų kompetencijas, kompetentingiausiu politiniais klausimais respondentai dažniausiai įvardijo V. Landsbergį (30 proc.), socialiniais klausimais - V. Blinkevičiūtę (49 proc.). Ekonomikos klausimais, šalies gyventojų nuomone, kompetentingiausi V. Uspaskichas ir Z. Balčytis (atitinkamai 17 proc. ir 11 proc.).

Apskritai daugiau žinių apie ES lyderius ir Europarlamentą turi 25-36 m., aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas pastebi, kad domėjimasis Europos sąjungos valdymu ir vadovais nėra didelis ir daugelyje kitų ES šalių, tačiau Lietuvoje daugumos gyventojų santykis su Europos sąjunga labai vartotojiškas – „davė, leido, parėmė ar uždraudė“. Šiame santykyje nėra vietos žodeliui „mes“. Sociologas pastebi, kad europietiškumo jausmas daugumai lietuvių vis dar svetimas ir, kaip rodo jau kelinti metai atliekami tyrimai, jis nelikęs didėti.

Reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo metu apklausti 1004 respondentai nuo 18 iki 75 m. Tyrimas atliktas balandžio 22-30 dienomis visoje Lietuvos teritorijoje. Galima tyrimo duomenų paklaida 3,1 proc. Cituojant apklausos duomenis nuoroda į „Spinter tyrimus“ būtina.