Lapkričio mėn. pabaigoje paaiškėjo, kad bet kokia draugystė tarp Vokietijos kanclerės A. Merkel ir Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasibaigė. Į šventinę vakarienę, surengtą Kalėdoms pasipuošusiame Vilniuje esančiuose Valdovų rūmuose susirinko Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės šalių vadovai. Pyragaičiai su trumais dar nebuvo patiekti, o V. Janukovyčius jau pradėjo savo vingrų monologą apie sudėtingus Ukrainos santykius su ES bei Rusija.

Tačiau A. Merkel nutraukė jo pasisakymą ir gana šiurkščiai pasiūlė jam nustoti kalbėti. „Vis tiek neketini pasirašyti“, - tiesmukai pasakė ji. Šalia A. Merkel sėdėjęs Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas atrodė nustebęs.

Kaip rašo „Der Spiegel“, Rusija laimėjo prieš ES pastarąjį kovos dėl Ukrainos raundą. Kalbant tiksliau, Vokietijos kanclerė A. Merkel pralaimėjo šį raundą prieš Rusijos prezidentą V. Putiną. Galima sakyti, kad Rusija sudavė Vokietijai techninį nokautą. Per keletą savaičių V. Putinui pavyko įtikinti V. Janukovyčių, pasitelkus atvirą spaudimą bei viliojančius pažadus. Rezultatas buvo pasiektas – V. Janukovyčius, nepaisant mėnesius trukusių derybų, nepasirašė Asociacijos sutarties su ES per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje.

„Ukrainai durys lieka atviros“, - ne kartą pakartojo A. Merkel. Ši frazė nuskambėjo kaip uolios varžovo pastangos neprarasti įvaizdžio. Tačiau šie A. Merkel žodžiai taip pat reiškia, kad žaidimas dar nebaigtas. Prieš prasidedant naujajam raundui, A. Merkel planuoja į žaidimą įvesti naują žaidėją – V. Klyčko. Aukštas sunkiasvoris bokso čempionas bus ruošiamas tapti proeuropietiškuoju prorusiško V. Janukovyčiaus oponentu. Viliamasi, kad jis taps lyderiu, kuris pasirašys Asociacijos sutartį.

Nors „režimo pakeitimas“ būtų per griežtas terminas, apibūdinantis tai, ko siekia Vokietija, nebūtų galima jo vadinti visiškai neturinčiu pagrindo. Centro dešiniųjų A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų partija (CDU) bei Europos liaudies partija (EPP), vienijanti Europos konservatorių partijas, pasirinko V. Klyčko kaip faktinį jų atstovą Ukrainoje. Jam keliama užduotis – suvienyti ir vadovauti opozicijai: gatvėse, parlamente ir, galiausiai, 2015 m. prezidentiniuose rinkimuose. „V. Klyčko – mūsų žmogus“, - teigia iškilūs EPP politikai bei priduria, kad šis turi aiškią europietišką viziją.

Kanclerės draugas

Didžioji darbų dalis vyksta už uždarų durų. 2010 m. suformuotas V. Klyčko vadovaujamas Ukrainos reformistinis demokratinis aljansas UDAR neseniai tapo EPP nariu stebėtoju. EPP pareigūnai Briuselyje ir Budapešte ruošia UDAR narius parlamentiniam darbui bei teikia paramą šios partijos struktūros vystymuisi. SU CDU glaudžiai susijęs Konrado Adenauerio fondas atlieka reikšmingą vaidmenį, o V. Klyčko be užuolankų prašė šio fondo paramos. Keturi Ukrainos parlamento nariai, atstovaujantys UDAR, praėjusią savaitę lenkėsi Berlyne, kur susitiko su CDU nariais bei pareigūnais iš Darbo ir Teisingumo ministerijų. Jau kurį laiką Konrado Adenauerio fondas ruošia Ukrainos opozicijos politikus prisiimti atsakomybę dialogo programos kontekste.

Tačiau pats V. Klyčko išlieka pagrindiniu veikėju. Jis susitiko su A. Merkel administracijos vadovu Ronaldu Poffala, kuris jau ne vienerius metus palaiko ryšius su opozicinių partijų nariais Rytų Europoje, ypač autoritarinėje Baltarusijoje. R. Poffala yra susipažinęs su metodais, kurie taikomi Rytų Europoje, siekiant įbauginti opozicijos narius, jei šie tampa per daug iškilūs ir įtakingi. Taigi R. Poffala puikiai žino, kaip nutildomi kritiką reiškiantys balsai Rytų Europos valstybėse. Jis davė V. Klyčko daugybę patarimų, kurių prašė sunkiasvoris boksininkas ir politikos naujokas V. Klyčko. Pavyzdžiui, V. Klyčko pageidavo sužinoti, kaip jam reaguoti į gandus dėl jo tariamų ryšių su moterimis, kuriuos Ukrainos valdžia skleidžia tam, kad sumažintų jo galimybes tapti perspektyviu poliniu lyderiu Ukrainoje.

Taip pat V. Klyčko gali prireikti R. Pofalla ir Vokietijos vyriausybės pagalbos per 2015 m. prezidentinius rinkimus. Šiuo metu jis negalėtų tapti kandidatu į prezidentus dėl įstatymo, nurodančio, jog pilietis, turintis leidimą gyventi kitose valstybėse, nėra vertinamas kaip nuolatinis Ukrainos gyventojas. Šis įstatymas neleistų V. Klyčko įrodyti, kad šis pastaruosius 10 metų iki rinkimų gyveno Ukrainoje, o tai yra vienas iš kandidatavimo į prezidentus reikalavimų. Tačiau V. Klyčko gali tikėtis, kad A. Merkel kreipsis į V. Janukovyčių tam, kad būtų užtikrinta, jog šis įstatymas netaptų kliūtimi V. Klyčko tapti kandidatu kovoje dėl Ukrainos prezidento posto.

Tai reiškia, kad profesionalus boksininkas V. Klyčko turės būti vertinamas kaip rimtas politikas tiek Ukrainoje, tiek ir už jos ribų, būtent tai ir vyksta.