Finansų ministrai vėl susitiks kovo mėnesį į vadinamąjį „Europos semestrą“ aptarti pagrindinių ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria valstybės narės. Tuomet vyriausybės nusistatys išankstinius biudžetų prioritetus ir parengs nacionalines reformų programas. Europos Komisija drauge su finansų ministrais įvertins šiuos planus ir birželio-liepos mėnesiais pateiks patarimus, kaip valstybėms narėms formuoti ateinančių metų biudžetus. Taip siekiama aptikti biudžeto neatitikimus ir nesubalansavimus, kol jie neperaugo į krizę.
Šio plano kritikai teigia, kad lieka neaišku, ar bus imtasi sankcijų – ir kokių – prieš valstybes nares, kurios nepaklausys Briuselio „patarimų“.
Zsoltas Darvas, „Bruegel“ instituto tyrėjas, pastebėjo, kad Briuselio rekomendacijos bus neįpareigojančios, ir Komisijai beliks pasikliauti „moraliniu spaudimu“, t. y., vieša oficialia kritika, su kuria susidurs nepaklusni vyriausybė.
Dėl griežtesnių priemonių taikymo kyla kitos problemos, nes norint įdiegti rimtas bausmes, pavyzdžiui, laikiną balso teisės atėmimą, tektų keisti Lisabonos sutartį.
Be to, beveik visos mažosios šalys baiminasi, kad bet kokios bausmės ar politinės pasekmės nedidelėms valstybėms pakenks daug labiau nei didžiosioms.
Europos Komisija nori, kad sankcijos būtų automatiškai taikomos narėms, pažeidusioms „Stabilumo ir augimo paktą“, ir mano, jog dalyvavimas „Europos Semestre“ yra dalis nacionalinių įsipareigojimų darniai ekonomikai išlaikyti.
Rugsėjo pabaigoje Komisija pateiks siūlomų teisės aktų, įteisinančių fiskalinę ir makroekonominę priežiūrą, paketą, kuriame bus numatyti „efektyvesni skatinimo būdai ir sankcijos“.
Visgi ekspertai pastebi, kad vyriausybės ir dabar konsultuojasi su Briuseliu dėl planuojamų biudžetų, taigi naujoji sistema iš esmės nieko nepakeis. Tuo labiau, kad finansų ministrams nepakaks laiko pakankamai detaliai peržiūrėti visų 27 šalių biudžetus.
Kai kurie euroskeptikai bijo, kad tai dar vienas Europos federalistų mėginimas didinti savo įtaką naudojantis ekonomine krize.