Kelios Europos šalys buvo apkaltintos slapta bendradarbiavus su CŽV, priėmus jų kalinius ar leidus CŽV lėktuvams, gabenantiems kalinius į kitas šalis, pasinaudoti jų oro uostais.

„Įvykių kryptis iš lėto keičiasi, nes kai kurios šalys pradeda tyrimus, tačiau reikia nuveikti daug daugiau“, - teigė „Amnesty International“ Europos biuro direktorius Nicholas Bergeris.

Visos tardymų aukos, su kuriomis kalbėjo organizacijos atstovai, teigė, jog nelaisvėje buvo kankinamos arba patyrė kitokį nederamą elgesį, sakoma „Amnesty International“ ataskaitoje. Dalis asmenų dingo ir jų buvimo vieta iki šiol nežinoma.

Remdamasi savo pačios tyrimais ir interviu su buvusiais kaliniais, „Amnesty“ teigia, jog vienu ar kitu būdu šioje CŽV programoje dalyvavo aštuonios Europos šalys. Jų teigimu, slapti kalėjimai egzistavo Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje, o kitos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija ar Italija, leido gabenti sulaikytuosius per savo teritorijas.

Lietuvos Seimas 2009 m. pripažino, kad šalyje buvo įrengti CŽV kalėjimai, 2010 m. juose lankėsi Europos Tarybos delegacija. Lenkai ir rumunai tokius kaltinimus neigia, tačiau Lenkijos prokuratūra jau pradėjo tyrimą.
CŽV neseniai patvirtino „BBC“, kad ši įtariamųjų tardymo programa nebevykdoma, tačiau plačiau nekomentavo dėl kalėjimų buvimo vietų.