Praėjus trims dienoms po išankstinių prezidento rinkimų Ukrainoje, A. Merkel išsklaidė viltis dėl visiško santykių su Rusija normalizavimo. Gegužės 28 d. sakydama kalbą Pirmojo pasaulinio karo parodos atidarymo proga, ji pabrėžė, kad labai svarbu tęsti dialogą, tačiau negalima pamiršti, jog teritorinis valstybių vientisumas – tai pokario Europos tvarkos garantas, rašo DW.
Kalbėdama apie Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą, A. Merkel pareiškė, kad jei valstybės pradės kėsintis į kitų valstybių teritorijas, kils didžiuliai nemalonumai, todėl su tuo taikstytis negalima. Ji pabrėžė, kad būtent dėl šios priežasties ji laikosi labai griežtos pozicijos dėl Krymo.
Konkrečių veiksmų reikšmingumas dėl krizės išsprendimo
Oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas pareiškė, kad Berlynas iš Rusijos tikisi rimtų veiksmų dėl Ukrainos krizės išsprendimo. Po gegužės 25 d. įvykusių Ukrainos prezidentinių rinkimų Rusijoje nuskambėjusius žodžius S. Seibertas pavadino suteikiančiais vilties, tačiau pabrėžė, jog svarbu, kad po šių žodžių būtų imtasi veiksmų. Anot jo, Rusijos valdžia privalo pasirūpinti, kad per Ukrainos sieną nesiskverbtų prievartai pasirengę separatistai bei nebūtų gabenamos didelės ginklų partijos.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Martinas Schaferis savo ruožtu išreiškė susirūpinimą dėl susirėmimų Rytų Ukrainoje suaktyvėjimo, kurie, anot M. Schaferio, vyksta dėl to, kad separatistai naudoja geresnės kokybės ginklus. Jis išreiškė viltį, kad Ukrainos vyriausybė atgaus šių regionų kontrolę, tačiau būtina veikti atsargiai.