Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Ingrida Šimonytė ir Andrius Kubilius

Aiškėja, kaip EK ketina bausti finansiškai nedrausmingas valstybes

Europos Sąjungos šalys vis daugiau turės derinti nacionalinius biudžetus prie bendros ES ekonominės politikos. Europos Sąjungos finansų ministrai jau pritarė tam, kad biudžetų planai anksčiau nei vietiniams parlamentams būtų pateikti Europos Komisijai (EK), o ši rengia ir finansines priemones pernelyg išlaidžioms euro zonos narėms.

Europos Komisija šią savaitę ketina pasiūlyti toms euro zonos šalims, kurios nesugeba subalansuoti savo biudžetų, kaip bausmę indėlio forma pasidėti apie 0,2 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi šaltiniais praneša Reuters naujienų agentūra. Pasak jos, už šiuos indėlius būtų gaunamos palūkanos.

Šį pasiūlymą, anot Reuters, EK pristatys rugsėjo 29 dieną, kaip sudedamąją priemonių paketo, skirto pagerinti ES šalių finansinę padėtį, dalį.

Tokį indėlį šalis euro zonos narė turėtų pasidėti, jeigu nemažintų viešojo sektoriaus deficito bent 0,5 procento BVP per metus iki kol bus pasiektas pajamų ir išlaidų balansas ar net perteklius.
Jeigu šalis ir toliau nemėgintų mažinti deficito, bausmė būtų sugriežtinta – tektų dėti indėlį, kuris neneštų jokių palūkanų ir kuris apskritai galėtų virsti bauda.

Pasak Reuters, nuostatos, kad euro zonos narės turėtų mažinti viešojo sektoriaus deficitus bent 0,5 procentų BVP per metus jau yra įrašytos į Stabilumo ir augimo paktą, bet nėra numatyta jokių efektyvių  nuobaudų, tad nuostatų šalys dažniausiai nesilaiko.

Pasak naujienų agentūros šaltinių, siūlomos sankcijos būtų taikomos tik euro zonos narėms (Lietuva siekia eurą įsivesti nuo 2014 metų), todėl tam nereikės pakeisti ES sutarties.

Į euro zonos nares būtų žvelgiama griežčiau, nes eurą įsivedusių šalių ekonomikos yra labiau tarpusavyje priklausomos.

Komisija palūkanas nešančius indėlius siūlys dėti ir euro zonos šalims, kurios nesuvaldo valstybės skolos lygio ne aukščiau kaip 60 procentų BVP ribos. Labai neklusnioms euro zonos šalims sankcijos taip pat palaipsniui didėtų.

Lietuva rodiklius turės pateikti balandį

Rugsėjo pradžioje Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba patvirtino ES semestro ciklą, vadinamą Europos semestru.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Tai reiškia, kad ES valstybės turės pagrindinius planuojamų biudžetų parametrus aptarti su Europos Sąjungos atstovais prieš pateikdamos juos vietiniams parlamentams – nusiųsti duomenis Komisijai iki balandžio pabaigos. Lietuvoje vyriausybė kasmetinius biudžeto projektus Seimui pateikia maždaug spalio mėnesį. Be to, šalys narės nurodys ir planuojamas reformas.

ES pareigūnai peržiūrės, ar planai atitinka ES ilgalaikius deficitų mažinimo tikslus, surašys nuomonę, o ES finansų ministrai biudžetų planus aptarinės susitikimuose birželio ir liepos mėnesiais.
Pasak Lietuvos Finansų ministerijos atstovų, pagal naują tvarką nuo 2011 metų šalys Konvergencijos ir stabilumo bei nacionalines reformų programas teiks einamųjų metų pradžioje balandžio pradžioje su pagrindiniais rodikliais trejiems metams į priekį. Tada programos bus vertinamos ECOFIN tarybos ir pateiktos rekomendacijos šalims.

ES šalys narės jau ir šiuo metu reikia Konvergencijos (Stabilumo) programas, bet pagal naują tvarką programos bus teikiamos anksčiau, kol nacionaliniai biudžetai dar formuojami, o ne svarstomi ar priimti.

„Europos semestrą rėmėme nuo pat pradžių. Manau, kad labai svarbu Seimui turėti kuo daugiau įvairių nuomonių dėl biudžeto projekto, o ne svarstyti pastabas jau patvirtintam biudžetui", - „Mano EP“ teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Prašo neįskaičiuoti išlaidų pensijų sistemų reformoms

Portalas euractiv.com cituoja skeptiškai nusiteikusius ekonomikos analitikus. Pasak jų, naujos sistemos dantys per silpni, kad atkurtų ES šalių konkurencingumą. Kad šalys atsižvelgtų į pastabas, bus naudojamas moralinis Europos Komisijos autoritetas, bet nekalbama apie labiau įtikinamas priemones.  

Antra vertus, politikai baiminasi ir dėl stiprėjančios Briuselio biurokratų įtakos bei Europos Sąjungos panašėjimo į federaciją.

Pasak naujienų portalo moneycontrol.com, biudžetų projektai nebus peržiūrimi detaliai, bus aptariami tik pagrindiniai planuojami parametrai. Tačiau Didžioji Britanija tvirtina, kad parlamentas jos biudžetą turi pamatyti pirmas.

„Pavasarį parlamentui pateiksime biudžeto projektą, kaip ir anksčiau darydavo finansų ministrai. Tada, be abejonės, persiųsime informaciją Europos Komisijai“, - pareiškė Britanijos finansų ministras George‘as Osborne‘as.

Šalia baimės dėl galimai sumažėjusio nepriklausomumo spręsti dėl savo biudžetų, devynios ES šalys narės (Vidurio ir Rytų Europos šalys bei Švedija) prašo nuo valstybių skirtumo tarp pajamų ir išlaidų – deficito – atskirti sąnaudas pensijų sistemų reformoms. Šių šalių atstovai tiki, kad, jeigu pensijų sistemų reformų sąnaudos bus įskaičiuojamos į bendrus deficitus, valstybės bus baudžiamos už tai, kad mėgina stabilizuoti savo finansų sistemas.

Bendra valiuta įpareigoja

„Europos semestro“ idėją aktyviai parėmė Portugalijos Auditorių rūmų prezidentas, buvęs finansų ministras Guilherme d’Oliveira Martins Portugalijos naujienų agentūrai „Lusa“.

„Šis sprendimas nėra šalių suvereniteto ribojimas, o būtina koordinavimo schema. Bendra europinė valiuta įpareigoja turėti kartu derinamas biudžeto politikas“, - teigė jis.

Pasak interviu portalui euractiv.com davusio, Rudi Thomaes, Belgijos verslo įmonių federacijos vadovo, nacionalinių biudžetų priežiūra ir sankcijos už pernelyg deficitinius biudžetus yra vienintelis būdas išgydyti negaluojančias spręsti Europos Sąjungos bloko ekonomikas, jis to nevadintų „antidemokratišku įsikišimu“.

„Manau, kad tai yra teigiamas dalykas. „Europos semestras“ suteikia galimybę Europos politikams ir susidaryti bendrą vaizdą apie vietinius viešuosius finansus, ir juos kontroliuoti“, - teigė jis.

Pasak jo, Graikijos finansų krizė pademonstravo, kad visa Europos ekonomikos ateitis ir finansų stabilumas priklauso tik nuo griežtos fiskalinės disciplinos kiekvienoje šalyje, kuri turėtų būti derinama su šalių ekonominės politikos uždaviniais. Tai, ar Europos Sąjungoje bus išvengta panašios į Graikijos finansų krizės, pasak R.Thomaes‘o, priklausys būtent nuo to, kaip griežtai bus laikomasi naujų ekonominės priežiūros principų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA