Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
A.Ažubalis: Lietuva su kaimynais turi tapti sėkmės regionu ES

A.Ažubalis: Lietuva su kaimynais turi tapti sėkmės regionu ES

Baltijos ir Šiaurės šalys turėtų tapti kokybės, novatoriškumo ir patikimumo sinonimu visame pasaulyje, sėkmės regionu Europos Sąjungoje (ES). Tokiomis mintimis kitą savaitę Vilniuje vyksiančių Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) viršūnių susitikimo ir Baltijos plėtros forumo išvakarėse dalijosi užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Pasak jo, šiuo metu Lietuva siekia atgaivinti primirštą bendrumą su Šiaurės valstybėmis.

„Politinio bendrumo turime, bet praktinis galėtų būti kur kas rimtesnis, nes esame rimti žaidėjai. Šiaurės ir Baltijos šalys kartu sudaro 8,7 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 1,1 trln. eurų. Tai yra labai rimtas skaičius. Turime gerą bazę – tikriausiai Europoje sunkiai rasite regioną, kuris būtų taip glaudžiai susietas oro ir ir keltų ryšiais. Per savaitę lėktuvai iš Baltijos šalių į Šiaurės valstybes 44 kryptimis atlieka 464 reisus. Jūrų keltų reisų yra 76 per savaitę 5 kryptimis“, - vardijo ministras.

A. Ažubalis priminė, kad Švedija užima 1 vietą tarp užsienio investuotojų Lietuvoje, Danija - 3-ią, Suomija – 8-ą, Norvegija – 9-ą.

Kartu su buvusiu kolega iš Latvijos Mariu Riekstiniu jis pasiūlė parengti dokumentą, kuriame būtų apibrėžta, kaip toliau eiti integracijos keliu: „Reikia pradėti integraciją, ne tik bendradarbiavimą. Kovo 11-ąją visi „Nordic'ai“ (Šiaurės šalių atstovai – DELFI) buvo susirinkę Danijoje, svarstė tą laišką, kurį pasirašė mano kolega, ir nusprendė, kad reikia atlikti santykių reviziją.“

Buvo sutarta, kad Latvijos ekspremjeras Valdis Birkavas ir buvęs Danijos ministras iki rugpjūtį vyksiančio Baltijos ir Šiaurės valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo parengs ataskaitą. Tuomet teks apsispręsti, kurlink eiti. Vienas iš variantų yra kiekvienai valstybei skirti po vieną atstovą į vadinamąją išminčių grupę, kuri iki kitų metų balandžio parengtų praktinius pasiūlymus.

„Turime figūruoti ES ir pasaulyje kaip kokybės, novatoriškumo ir patikimumo sinonimas. Dabar didele dalimi tą ženklą turi kelios Skandinavijos valstybės“, - pažymėjo A. Ažubalis.

Į repliką, kad galbūt joms reikėtų priskirti ir informacinių technologijų srityje toli pažengusią Estiją, ministras atsakė, kad tai esąs interpretacijų dalykas. Jis priminė, kad įtakingo JAV žurnalo „Forbes“ vyriausiasis redaktorius Steve'as Forbesas pavadino Lietuvą, Latviją, Estiją ir Airiją „neapdainuotomis Europos herojėmis“. Mat jos ekonominės krizės akivaizdoje pasirodė geriau nei Graikija, Portugalija ar Ispanija. Tokią nuomonę jis išreiškė po neseniai vykusio susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi.

„Mes galime būti kur kas reikšmingesni. Manau, kad skandinavai pradeda po truputį suprasti, jog užsidarymas (Šiaurės šalių) penketuke ar aštuonete (tiek yra Šiaurės ir Baltijos šalių – DELFI) jiems nieko neduoda. Tai pastebėjau Kanadoje, kur su manimi važiavo 6 informacinių technologijų kompanijų atstovai, kalbėdamas su verslininkais. Kalbi apie Lietuvą, aiškini, kad atėjo „Barclays“, steigiasi „Microsoft“ padalinys – viskas gerai. Bet kai pasakai, kad esi neatskiriama didesnio regiono dalis, kad yra 35 mln. gyventojų rinka su panašiu mentalitetu, informatika, ryšiais, atsiranda ugnelė. Ir apie prekybos misiją kalba, ir panašiai, nors iki tol būna tik: „Na...“ Aišku, Kanadai ką nors siųsti į Lietuvą – 3,5 mln. gyventojų rinką – visai kitas dalykas. Manau, kad tą dalyką supranta ir mūsų partneriai, nes kitaip apie jokią išminčių grupę nekalbėtų. Jie yra atsargūs, pragmatiški, deklaratyvių pareiškimų vengia.“

A. Ažubalio teigimu, šį paveikslą papildo kitą savaitę Vilniuje rengiamas BJVT šalių viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus šešių šalių premjerai, trys vicepremjerai, Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barrroso ir greičiausiai vienas užsienio reikalų ministras, bei tuo pačiu metu vyksiantis Baltijos plėtros forumas. Dėl galimybės organizuoti pastarąjį renginį esą konkuravo ir Krokuva, bet Vilnius buvo pasirinktas dėl to, kad bus „arčiau politikų, tų, kurie kalba ir priima sprendimus dėl regiono tolesnės plėtros“. Forume jau užsiregistravo apie 540 dalyvių ir tik maždaug 100 jų yra iš Lietuvos.

Kartu pašnekovas pabrėžė, kad nereikėtų užsidaryti vien Šiaurės ir Baltijos šalių klube: „Matome, kad be (BJVT narės) Rusijos ir tos pačios Baltarusijos, kuri yra stebėtoja, nėra gerai žsidaryti viename formate. Gerai, būsime grynuoliai, dideli europiečiai, bet klausimas, ar tai atneš naudos visam regionui.“

Pasak ministro, Baltijos jūros regione – Rusijos šiaurės vakarų dalyje, šiaurinėje Lenkijoje ir Vokietijoje, Šiaurės ir Baltijos valstybėse – gyvena 57,5 mln. žmonių, jo metinis BVP sudaro 1,2 trln. eurų (tai atitinka 11 proc. ES ekonomikos). „Šie skaičiai parodo, kad mes ilgai buvome kuklūs. 1990 m., kai ėmėme atkurti valstybes, eksponavome regioną iš politinio taško, o paskui sustojome. Buvo verslai, žmonės važiavo ir darė, bet nebuvo sutelktos valios, ji nebuvo visapusiškai išnaudota“, - apgailestavo A. Ažubalis.

„Šitas regionas gali tapti ES sėkmės regionu. Jūra, šalia – didelės ne europinės rinkos, infrastruktūra – nesigiriant – gera, profesionali darbo jėga, siekis mažinti pigios darbo jėgos įtaką ir didinti pridedamąją vertę kuriant aukštos kokybės produktus. Tai vyksta visur, įskaitant Lietuvą, jau nekalbu apie Šiaurę. Manau, kad turime visus šansus tapti regionu-lyderiu ES“, - apibendrino ministras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA