Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (46)
Algirdas Šemeta

A. Šemeta paaiškino, kodėl euras lietuviams – tai baubas

Šiuo metu euro įvedimo tema Lietuvoje yra itin aktuali, kadangi planuojama, kad įsivesime šią Europos Sąjungos valiutą nuo 2015 metų pradžios.

Pasak Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos, nagrinėjant tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, susidaro įspūdis, kad Lietuva yra verčiama stoti į euro zoną, nes tai yra Lietuvos apsisprendimas stoti į ją ar nestoti. Jo manymu, reikėtų sąžiningai vertinti, ar gerai įvykdyti Mastrichto kriterijai, kad jie būtų tvarūs, o ne vienkartiniai.

Paklaustas, kokia yra reali euro įvedimo nauda Lietuvai, eurokomisaras pabrėžė, kad šiuo metu, de facto mes jau turime eurą, tik lito pavidalu, kadangi jis susietas su euru, bet tuo pačiu nėra galimybių vykdyti aktyvią pinigų politiką, naudoti įvairias priemones problemoms spręsti, neturime balso Europos centriniame banke (ECB), kur ta pinigų politika yra vykdoma, Lietuvos bankai negali tiesiogiai pasiskolinti iš ECB, kas tiesiogiai atpigintų ir kreditinius išteklius Lietuvoje, ir leistų bankams spręsti likvidumo problemas.

“Manau, kad tas kalbėjimas, ką man duos, šiuo atveju nėra visiškai tinkamas. Neturėtume užmiršti, iš kur atėjome. Tapimas euro zonos nare Lietuvai suteiktų tam tikro geopolitinio saugumo. Diskusija, ar man duos ką nors, ar neduos, nėra pati teisingiausia. Reikėtų svarstyti apie bendruosius Lietuvos interesus, gilesnę integraciją į ES, stojimas į euro zoną – būtų dar vienas žingsnis geresnės integracijos link ir prisidėtų prie ilgalaikio Lietuvos saugumo”, - Briuselyje žurnalistams sakė jis.

A. Šemeta vengė vertinti, ar Lietuvos vyriausybės pastangos yra pakankamos, kad būtų įvestas euras, tačiau išreiškė nuomonę, kad tos pastangos su laiku turėtų stiprėti.

Kalbėdamas apie kaimynus latvius, kurie prisijungė prie euro zonos nuo šių metų sausio 1 dienos, jis pabrėžė, kad jie buvo labai aktyvūs.

Komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės pasakymą, kad mokesčių didinimas Lietuvoje apsunkintų euro įvedimą, A. Šemeta akcentavo, kad mokesčių klausimas yra padaromas labai išskirtiniu, tačiau reikėtų kalbėti apie sistemines reformas, kurios yra daugmaž žinomos, apie tai, ką reikėtų daryti.

“Turime problemų su darbo jėgos apmokestinimu, reikia ieškoti būdų, kaip kompensuoti sumažinimą. Stebuklų nebūna, svarbu netraukti iš konteksto konkrečių mokestinių iniciatyvų, nedaryti to be analizės, nes tai nervina. Reikėtų gerai pasvarstyti, įvertinti ir pateikti sistemines reformas”, - kalbėjo eurokomisaras.

Paklaustas, ar realu, kad kitais metais turėsime eurą, EK narys teigė, kad būtina užtikrinti, kad tvariai būtų vykdomi Mastrichto kriterijai ir finansų sistema išliktų stabili. “Jei tai bus padaryta, neturėtų kilti kliūčių. Yra preliminariai įvertinta, kad techninių nesklandumų sprendimų priėmime neturėtų kilti. Jei Lietuva padarys viską, ką turėtų padaryti, bus priimti atitinkami sprendimai ir ji taps euro zonos nare”, - patikino jis.

Eurokomisaro nuomone, itin svarbu nesieti su euru to, kas nesietina. “Labai pavojinga, kai yra tam tikri veiksmai siejami su euro įvedimu, nors euro įvedimas to nereikalauja. Euro įvedimas nereikalauja keisti mokesčių. Nėra tokių reikalavimų įvedant eurą, nėra reikalavimų pertvarkyti algas, tai yra šalies vidaus dalykas, ji pati nusprendžia, ar yra euras, ar nėra, o kai viskas siejama su jo įvedimu, euras pasidaro baubas, nes ir to, ir kito, ir trečio negalima padaryti”, - paaiškino jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA