Vieną dieną trukusio vizito Londone metu, kylant abejonėms dėl JK ateities ES dėl JK ministro pirmininko Davido Camerono pažado rengti referendumą dėl JK narystės ES, A. Merkel patikino, kad yra pasiruošusi svarstyti dalį, tačiau tikrai ne visus D. Camerono keliamus reikalavimus.
„Galbūt kažkas tikisi, jog mano kalba nudrieks kelią fundamentalioms ES reformoms, kurios patenkintų visus JK norus. Bijau, kad man teks tokius asmenis nuvilti“, - angliškai kalbėjo A. Merkel.
„Kiti tikisi visiškai priešingų dalykų. Jie viliasi, jog aš aiškiai ir paprastai čia Londone patikinsiu, jog likusi ES šalių narių dalis nėra pasirengusi mokėti bet kokią kainą tam, kad išsaugotų JK ES sudėtyje. Bijau, kad ir šioms viltims nelemta išsipildyti“, - pridūrė ji.
Tačiau, kaip rašo „Euractiv“, A. Merkel pareiškė, kad paremtų D. Camerono troškimą pažaboti ES laisvo judėjimo taisyklių išnaudojimą, kalbant apie socialines išmokas. Tai reiškia, kad ji palaiko D. Camerono norą apriboti Europos Komisijos (EK) valdžią bei siekį, kad JK, taip pat kaip ir kitoms ES šalims narėms, turi būti suteikiamas šansas teikti siūlymus dėl reformų gilesnės eurointegracijos akivaizdoje.
„Mums reikia stiprios JK, kuri turėtų svarų balsą ES viduje. Jei taip bus, galėsime imtis būtinų bei visiems naudingų pakeitimų“, - sakė A. Merkel.
Artėjant šių metų gegužės mėn. įvyksiantiems ES rinkimams bei 2015 m. rinkimams JK, dėl JK Konservatorių partijos euroskeptikų bei prieš ES nusistačiusios JK Nepriklausomybės partijos daromo spaudimo D. Cameronas pažadėjo inicijuoti ES ir JK saitų peržiūrėjimą bei surengti JK referendumą dėl narystės ES, jei bus perrinktas dar vienai kadencijai.
Jis aiškiai neišdėstė visų reformų, kurių pageidauja JK, tačiau leido suprasti, kad pageidauja pažaboti laisvą naujųjų ES šalių narių piliečių judėjimą, apriboti ES socialinių išmokų turizmą, sumažinti ES biurokratines procedūras bei pagerinti konkurencingumą.
A. Merkel vizitas vertinamas kaip testas patikrinimui, ar A. Merkel pasiruošusi įtikinti likusią ES šalių narių dalį paremti įvardintas ir neįvardintomis likusias reformas, nes Vokietija vertinama kaip daugiausiai įtakos ir stipriausią ekonomiką turinti ES šalis narė.
D. Cameronas kol kas sulaukė tik nedidelės dalies ES šalių narių paramos planams dėl reformų.
Svarbiausia partnerė
JK užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as šią savaitę pareiškė, kad JK vertina Vokietiją kaip svarbiausią partnerę, kalbant apie ES reformavimą, o prabangus A. Merkel sutikimas Londone būtent tai ir atspindi.
Po A. Merkel kreipimosi į Lordų ir Bendruomenių rūmus, jos laukė pietūs su D. Cameronu bei arbata su karaliene Elžbieta II.
Šio priėmimo pompastiškumas bei aplinkybės tapo praėjusį mėnesį įvykusio JK ir Prancūzijos viršūnių susitikimo kontrastu: Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as ir D. Cameronas dalyvavo spaudos konferencijoje oro uosto angare, o vėliau pietavo vietinėje užeigoje.
F. Hollande’as skeptiškai reagavo į ES sutarties reformavimo perspektyvą bei patikino, kad tai nėra Prancūzijos prioritetų sąraše.
JK ir Vokietijos ryšiai šiltesni, nei šios valstybės santykiai su Prancūzija glaudesni – A. Merkel ir D. Cameronas abu atstovauja centro dešiniuosius.
A. Merkel yra ne kartą sakiusi, kad ji remia ES sutarties pakeitimus, tačiau, jos nuomone, pakeitimų skaičius turėtų būti daug mažesnis nei siūlo D. Cameronas bei pirmiausia turėtų būti atkreiptas dėmesys į euro zonos integracijos gilinimą.
„Tik glaudus bei privalomas ekonominės politikos koordinavimas gali padėti ilgalaikėje perspektyvoje mums visiems išvengti dar vienos euro zonos krizės. Dėl šių priežasčių tikiu, kad vertėtų adaptuoti įstatyminį pinigų sąjungos pagrindą tikslingai bei padaryti tai kuo greičiau tam, kad ilgalaikėje perspektyvoje situacija ES būtų stabilizuota“, - sakė A. Merkel.
Analitikų teigimu, A. Merkel gali sutikti su naujų išlygų JK patvirtinimu, jei bus peržvelgiama ES sutartis.
Plačiąja prasme, Vokietijos Krikščionių demokratų partija pageidauja tvirtesnės ES politinės sąjungos, tačiau A. Merkel nenurodė, ar rems D. Camerono siekį suteikti valstybių parlamentams teisę vetuoti EK siūlymus.