Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Kiaulė taupyklė

5 mitai apie finansų krizę Europoje

Europa sukūrė 750 mlrd. eurų vertės pagalbos fondą finansinių sunkumų turinčioms euro zonos šalims. JAV dienraštis "The Washington Post" pateikia penkis mitus apie finansų krizę Europoje.

1. Tai naujo tipo krizė.
Lengva įsivaizduoti, kad tai XXI amžiaus finansinė katastrofa, kurią sukėlė šiuolaikiniai finansiniai produktai ir stiprius tarpusavio ryšius turinti pasaulio ekonomika. Tačiau iš tiesų, vyriausybės jau gerokai seniau ėmė paskolas, norėdamos išleisti daugiau lėšų, nei turi (ir turėjo problemų, mokėdamos savo skolas) nuo tada, kai gyvuoja pačios vyriausybės.

Nuo XIV iki XIX amžiaus monarchijos nuolat nuvertindavo naudojamą valiutą, konfiskuodavo privačią nuosavybę ir nemokėdavo savo skolų. Jų nesugebėjimas vykdyti įsipareigojimų paprastai sukeldavo ekonominius sunkumus jų valdomoms tautoms.

Iki pat 2001 m. Argentinos vyriausybė susidurdavo su lėšų skyrimo sunkumais. Pakartotinės pastangos imtis griežtų ekonominių taupymo priemonių sukeldavo didžiules riaušes. Galiausiai, nepaisant TVF pagalbos, valdžios įstaigos nesugebėjo užpildyti lėšų trūkumo ir Argentina nesumokėjo 132 milijardų dolerių (360 milijardų litų) kredito įsipareigojimų, todėl jos ekonomika greitai smuko.

2. Nedidelės ekonomikos (tokios, kaip Graikijos) negali suvaldyti didelės finansinės sumaišties

Ar pamenate Tailandą, kurio bendras vidaus produktas dar mažesnis, nei Graikijos? Prieš 13 metų šios šalies finansiniai sunkumai sukėlė regioninę krizę, dėl kurios staiga sumažėjo valiutų vertė ir vertybinių popierių biržos visoje Rytų Azijoje. Pietų Korėja ir Tailandas vos sugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimus sulaukusios tarptautinės paramos ir vykdydamos skausmingą naują ekonominę politiką (žymiai sumažindamos vyriausybės išlaidas, padidindamos mokesčius ir restruktūrizuodamos privačias skolas). Krizės pabaigoje Azijos šalių ūkiai smuko iki 13 proc.

3. Lėšų taupymo priemonės išspręs Europos skolų problemas

Graikijos ir kitų Europos būtinybė mažinti vyriausybės išlaidas nėra nenatūralus TVF ar Europos Sąjungos reikalavimas. Kai investuotojai nusprendžia, kad šalis, išleidžianti daugiau lėšų, nei turi, sunkiai sugebės įvykdyti savo paskolos įsipareigojimus, išlaidų mažinimas tampa realybės aritmetika.

Pastaraisiais metais kai kurios šalys, pajutusios rinkos spaudimą, pasirinko naudoti lėšų taupymo priemones ir galiausiai jų ekonomika atsistatė, taip 1995 m. nutiko Meksikoje, 1998 m. Pietų Korėjoje, 2001 m. Turkijoje ir 2002 m. Brazilijoje. Tačiau visų jų skolos buvo mažesnės, nei Graikijos.

4. Dėl Graikijos finansinių problemų reikia kaltinti eurą

Iš pradžių buvo manoma, kad 2001 m. sausio mėn. Graikijoje įvestas euras yra geras dalykas. Šalis, kurios istorijoje buvo didelė infliacija ir valiutos problemų, turėtų pasitempti, kai susisiejo su disciplinuotais finansiniais partneriais. Graikija iš karto gavo apdovanojimą – galimybę skolintis lėšas mažesnėmis palūkanomis.

Tačiau gero gali būti per daug. Prieš prisijungiant prie eurozonos, Graikijos namų ūkio skola sudarė tik 6 proc. šalies BVP. Iki 2009 m. ji sudarė iki 50 proc. BVP. Iki 2009 m. pabaigos vyriausybės skola išaugo iki 115 proc. BVP. Šia prasme euras paruošė dirvą krizei.

5. Krizė negali vykti pas mus

Tai kažkur girdėta.

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje sparčiai augančių Rytų Azijos šalių valdžios įstaigos paaiškino, kad jas lydi sėkmė dėl „Azijos vertybių“. Po 1997-1998 metų krizės jie pradėjo šnekėti kitaip.

Panašiai 2006 m. vyriausieji JAV pareigūnai pasitikėjo savimi, kai šildėsi „didžiojo nuosaikumo“ spinduliuose, o ekonomistai kalbėjo apie verslo ciklų nepastovumą dviejų prieš tai buvusių dešimtmečių metu. Kas prieš 12 mėnesių būtų klausęs žmogaus, tvirtinančio, kad ES narė nesugebės vykdyti paskolos įsipareigojimų?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA