Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (5)
4 kertinės ES pamokos iš Ukrainos krizės

4 kertinės ES pamokos iš Ukrainos krizės

Krizė savu laiku suglaudino vidinius Europos Sąjungos (ES) šalis nares. Kaip gi šiuo metu Ukrainą apėmusi krizė paveiks ES? Ekspertų manymu, Rusijos atžvilgiu vykdomos politikos laukia daugybė pokyčių.

Šiandien ES šalys narės teikia pirmenybę energijos išteklių teikimo valstybiniu ir ES lygmenimis klausimų sprendimui. Tačiau ekspertai tikina, jog ateityje galimai vis dažniau teks priimti bendrus sprendimus šia tema. Kaip rašo dw.de, pagrindinė šių pokyčių priežastis – tai, be jokios abejonės, šiuo metu Ukrainą apėmusi krizė.

Šių metų balandžio mėn. pabaigoje Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pateikė siūlymą sukurti visą ES apimsiančią energetikos sąjungą stabilaus gamtinių dujų tiekimo visoms ES šalims narėms užtikrinimui. Šis siūlymas sukėlė naują diskusijų dėl priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų mažinimo bangą. D. Tuskas pasisakė už bendros institucijos, kuri rūpintųsi visoms 28 ES šalims narėms skirtų gamtinių dujų pirkimu, sukūrimą.

Energetinė sąjunga – iššūkis Rusijai?

Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ vadovas Guntramas Wolffas įsitikinęs, kad energetikos sąjungos sukūrimas būtų naudingas ES dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, šis projektas taptų ES griežtos taupymo programos pabaigos ženklu. Antra, bendra idėja padėtų suvienyti europiečius.

Energetikos sąjungos sukūrimo idėją palaikė ne tik ES ekspertai ir rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) dalyvaujančios politinės partijos, tačiau taip pat ir ES šalių narių ir vyriausybių vadovai.

Už energetiką atsakingas eurokomisaras Guntheris Oettingeris tikisi paramos šių metų birželio mėn. įvyksiančio viršūnių susitikimo metu. Per šį susitikimą jis ketinama pristatyti konkrečius planus dėl energetikos sąjungos sukūrimo. Pagrindinė šio projekto idėja – tai bendro ES dujotiekių tinklo plėtra bei vienodų Rusijos tiekiamų gamtinių dujų kainų užtikrinimas visoje ES.

D. Carnegie centro Europos padalinio vadovas Janas Techau taip pat laikosi pozicijos, jog Ukrainos krizė suvienys europiečius visų pirma sprendžiant energijos išteklių tiekimo ir energetinio saugumo klausimus. „Žinoma, ES valstybės narės iš karto nesiims bendros energetikos politikos vykdymo, tačiau netolimoje ateityje greičiausiai bus dedama daugiau pastangų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių mažinimui“, - sakė J. Techau.

Naujas gerosios kaimynystės politikos vingis

Dar viena sritis, kurios, anot eksperto, laukia nemažai pokyčių, - tai ES vykdoma gerosios kaimynystės politika. „Konfliktas su Rusija parodė, kad šios valstybės atžvilgiu vykdyta politika nepasiteisino“, - sakė J. Techau. Europiečių bendravimo su Rytų Europos valstybėmis vizija, nieko nereikalaujant mainais, pasirodė buvusi iliuzinė.

Briuselis daugiau nebegali leisti sau vertinti gerosios kaimynystės politikos vien tik kaip techninio projekto: anot J. Techau, nuo šiol ES teks vykdant šią politiką atsižvelgti į savo geopolitinius interesus. Jo įsitikinimu, Ukrainos krizė parodė, kad Europai vis dažniau teks priešintis jėga paremtai politikai. „Rusija labai aiškiai pademonstravo, kad jėgos panaudojimas, grasinimai imtis karinių veiksmų ir šantažas – visos šios priemonės gali tapti politikos instrumentais“, - sakė jis.

Saugumo užtikrinimas Ukrainos krizės fone

Karinė Ukrainos ir Rusijos konfrontacija bei Ukrainos teritoriniam vientisumui iškilęs pavojus daugybei europiečių taip pat buvo netikėti. ES valstybės narės negali paprasčiausiai stebėti įvykių Ukrainoje nesiimdamos jokių priemonių. Vis dėlto esminių ES saugumo politikos pokyčių laukti nevertėtų, įsitikinęs J. Techau.

Žinoma, politinių partijų, kurios dalyvauja rinkimuose į EP, rinkiminėse programose galima rasti siūlymus sukurti bendrą ES kariuomenę, tačiau šios svajonės neįmanoma įgyvendinti net ir po daugybės metų. Anot J. Techau, krizė Ukrainoje niekaip nepaveikė ES politikos gynybos ir saugumo sferose, tuo tarpu NATO tai tapo dideliu impulsu.

Baltijos valstybių oro erdvės patruliavimą vykdo NATO pajėgos. Dėl tarp Ukrainos ir Rusijos įsiplieskusio konflikto, NATO ženkliai padidino šiose šalyse dislokuojamų pajėgų dydį. Be jokios abejonės, kaip teigia ekspertas, nevertėtų pamiršti ir naujo JAV vaidmens užtikrinant Rytų Europos valstybių apsaugą nuo Rusijos.

Naujas Europos susiskaldymas

„Krizės fone tapo akivaizdu, kad kartais gana sudėtinga suderinti skirtingus vertinimus, ES šalių narių geostrateginius interesus ir istorinę patirtį“, - patikino Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „European Policy Centre“ vadovas Janis Emmanuilidis. Šiuo metu Europa demonstruoja vienybę, tačiau kuo ilgiau tęsis šis konfliktas, tuo sudėtingiau bus šią vienybę išlaikyti“, - sakė jis.

Anot J. Emmanuilidčio, egzistuoja įvairūs ES viduje kylančių pavojų vertinimai. Su Rusija sausumos sienas turinčios Baltijos valstybės, Skandinavijos šalys ir Lenkija nerimauja dėl Rusijos keliamo karo pavojaus. Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai savo ruožtu nerimauja dėl galimų ekonominių nuostolių ir Rusijai taikomų sankcijų.

J. Techau mano, kad po 2003 m. Irako karo Europoje stebimas naujas susiskaldymas. Visų pirma, susipriešinimas jaučiamas tarp Europos žemyno pietinės ir rytinės dalių. Tai susiję ne tik su nerimu dėl saugumo, tačiau taip pat ir su finansavimo paskirstymu.

„Šiuo metu beveik du trečdaliai ES finansinės pagalbos tenka Pietų Europai ir tik trečdalis – Rytų Europos valstybėms. Viduržemio regiono valstybės – Ispanija, Italija ir Graikija – nenori, kad dabar šiam regionui skiriami pinigai ateityje būtų skiriami Rytų Europai“, - samprotavo J. Gechau.

Vokietijai šis papildomas susiskaldymas ES viduje kelia papildomų rūpesčių. Glaudžius ekonominius ir politinius ryšius su Maskva palaikančiam Berlynui šiuo metu ypatingai sudėtinga pademonstruoti politinę valią Rusijos atžvilgiu, nors to dar šių metų pradžioje pareikalavo Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas ir šios šalies vyriausybė. J. Techau teigimu, dėl pagrindinio ES atliekamo vaidmens Vokietija privalo pademonstruoti ramybę ir sugebėjimą, visų pirma savo rytinėms kaimynėms, užtikrinti saugumą. Tai, anot jo, Vokietijai, kuri visada jautė tam tikrą trauką Rusijai, nėra lengva užduotis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA