Šių vertybių propagavimas, taip pat taikos ir ES piliečių gerovės užtikrinimas yra vieni pagrindinių ES tikslų. Juos papildo konkretesni tikslai, kaip antai: socialinio teisingumo ir apsaugos propagavimas, kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija.

Lisabonos sutartis įkūnija svarbią pažangą pagrindinių teisių apsaugos srityje. Ji atveria Europos Sąjungai galimybę prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Be to, Lisabonos sutartimi užtikrinamas Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas. Taip ES įdiegiamos įvairios pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės teisės, kurias privalo užtikrinti ne tik Europos Sąjunga ir jos institucijos, bet ir valstybės narės įgyvendindamos ES teisės aktus. Pagrindinių teisių chartijoje pagrindinės teisės skirstomos į šešias pagrindines dalis: orumas, laisvė, lygybė, solidarumas, pilietybė ir teisingumas. Joje taip pat skelbiamos papildomos teisės, kurios nenumatytos Europos žmogaus teisių konvencijoje, kaip antai: duomenų apsauga, bioetika, teisė į gerą administravimą, ir dar kartą pabrėžiama būtinybė užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties, rasės ir odos spalvos.

Pagrindinių teisių chartijoje taip pat minimos socialinės teisės įmonėse, pvz., darbuotojų teisės būti informuojamiems, derėtis ir imtis kolektyvinių veiksmų, kitaip tariant – streikuoti.

Be to, Lisabonos sutartimi įvedama nauja teisė, kuria naudodamiesi ES piliečiai gali išreikšti savo nuomonę Europos klausimais: ne mažiau kaip milijonas įvairių ES valstybių narių piliečių gali pateikti Komisijai pasirašytą kolektyvinį prašymą imtis teisinės iniciatyvos.

Šaltinis: Europos internetiniai vartai