Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Euro krizė

Euro krizės chronologija

Bendros ES valiutos idėja buvo gyva nuo pat Bendrijos įkūrimo pradžios prieš šešis dešimtmečius. Dokumentuose ji įtvirtinta Maastrichto sutartimi, 1992 m., apyvartoje pinigai pasirodė dar po dešimtmečio – 2002 m. Euro zonos krizė prasidėjo 2009 – aisiais, graikų politikams paskelbus apie milijardines skyles šalies biudžete. Nuo to laiko pagalbos paprašė dar kelios euro zonos valstybės.

1999

Sausio pirmąją oficialiai įvedamas euras, tiesa, kol kas tik virtualus.

2001

Euro krizės chronologija
© AFP/Scanpix

Prie euro zonos prisijungia Graikija,ji tampa dvyliktąja pinigų sąjungos nare.

2002

Į apyvartą įvedami banknotai ir monetos.

2007

Prie euro zonos prisijungia Slovėnija.

Prie euro zonos prisijungia Malta ir Kipras. ES lyderiai savo ruožtu patvirtina 200 mlrd.eurų pagalbos ekonomikai paketą, norėdami paskatinti ekonomiką dėl pasaulinės finansų krizės.

2009

Prie euro zonos prisijungia Slovakija.

Balandį kelios ES valstybės, tarp jų Prancūzija, Ispanija, Airija ir Graikija gauna įspėjimus sumažinti biudžeto deficitą.

George Papandreou
George Papandreou
© Reuters/Scanpix

Gruodį Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou's, spalį laimėjęs rinkimus, atskleidžia,kad šalies skola iš tiesų kelis kartus didesnė, nei prieš tai skelbta oficialiai- Graikijos skola pasiekė 113 proc. BVP, kas yra du kartus daugiau nei ES reikalaujama 60 proc. riba. Graikijos politikai prašo gelbėti valstybę ir neleisti jai bankrutuoti.

2010

Sausį ES ataskaita skelbia, kad Graikijos statistikoje buvo ir daugiau netikslumų. Biudžeto deficitas vietoje skelbtų 3,7% pasiekė 12,7%, kas daugiau nei keturis kartus viršija ES normas. Vasarį graikai priima daug skausmingų taupymo priemonių, kurios gyventojus išveja į gatves protestuoti prieš grežtą taupymą.

Europos centrinis bankas ir ES aukščiausi pareigūnai neigia, kad Graikija turės palikti ES. Tuo tarpu auga susirūpinimas dėl kitų valstybių –Portugalijos, Airijos ir Ispanijos, kad ir jų skolos gali tapti nevaldomos.

Atėnuose kilo riaušės
Atėnuose kilo riaušės
© Reuters/Scanpix

Graikija priima daugiau griežto taupymo priemonių, kas gatvėse išprovokuoja riaušes.

Tarptautinis valiutos fondas skiria 22 mlrd.eurų pagalbą Graikijai, padėčiai blogėjant, euro zonos valstybės protestų ir riaušių krečiamai šaliai paskolina dar 30 mlrd.eurų.

ES paskelbia, kad Graikijos biudžeto deficitas dar didesnis nei manyta -13,6 proc., nebe 12.7 proc. BVP.

Gegužę TVF ir euro zonos valstybės sutaria dėl 110 mlrd. eurų pagalbos paketo.

Lapkritį 85 mlrd.eurų gelbėjimo paketo prireikia Airijai. Dublinas priima griežčiausią šalies istorijoje taupymo planą.

2011

Prie euro zonos prisijungia Estija ir tampa 17-ąja klubo nare.

Vasarį euro zonos narių sukuriamas 500 mlrd. eurų Europos Stabilumo Mechanizmas, skirtas bendros valiutos gelbėjimui. Jis vėliau išauga iki 700 mlrd. eurų.

Balandį finansinės pagalbos paprašo Portugalija, gegužę jai skiriama 78 mlrd.eurų.

Dar po mėnesio Graikijai pritarus eilinėms drastiškoms taupymo priemonėms, jai skiriami papildomi 109 mlrd.eurų. Nepaisant to, vietos finansų ministras Evangelos Venizelos pareiškia, kad jo šalis – žeminama ir šantažuojama nekompetentingos ES.

Jose Manuelis Barroso
Jose Manuelis Barroso
© Reuters/Scanpix

Rugpjūtį Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso pripažįsta, kad euro zonos rūpesčiai gali plisti kaip užkratas.

Rinkoms suabejojus Ispanijos ir Italijos gebėjimu susitvarkyti su krize, Europos centrinis bankas paskelbia supirksiantis šių valstybių vertybinius popierius. Italijai skiriama finansinė pagalba. Rudenį ne tik Europos, bet ir JAV politikai ragina Europą susiimti.

J.M. Barroso pripažįsta, kad „ES susiduria su didžiausiu iššūkiu iki šiol“. Kiti politikai euro zoną pavadina „degančiu pastatu be jokių išėjimų“.

2012

Po maratono viršūnių susitikimų ir diskusijų nurašoma pusė Graikijos skolų.

Sausio viduryje reitingų agentūra Standart& Poor’s sumažina Prancūzijos ir dar aštuonių euro zonos valstybių reitingus dėl negebėjimo tvarkyti su skolų krize.

Po kelių savaičių visos valstybės, išskyrus tradiciškai euroskeptišką Didžiąją Britaniją ir Čekiją nepasirašo susitarimo, kuris griežčiau įpareigoja laikytis finansinės drausmės.

Euro krizės chronologija
© Reuters/Scanpix

Kovą skelbiamai rekordiniai nedarbo rodikliai ir prognozės, kad euro zonos ekonomika 2012 m. turėtų trauktis.

Graikams skiriama dar 130 mlrd.eurų.

Vėl šokteli pinigų kaina finansų rinkose Ispanijai ir Italijai, nes rinkos nebepasitiki jų gebėjimu grąžinti skolas.

Gegužės pradžioje graikai balsuoja už partijas, kurios pasisako prieš ES ir TVF gelbėjimo planus. Po žlugusių bandymų susitarti dėl Vyriausybės, birželį skelbiami nauji rinkimai.

Tuo tarpu Ispanijos ketvirtas pagal dydį bankas paprašo valstybės pagalbos. Šios šalies Vyriausybė savo ruožtu - 100 mlrd.eurų paskolos padėti vietos bankams.

Graikai išsirenka proeuropietišką Vyriausybę.

Liepą Kipras paskelbia apie savo bankų sistemos rūpesčius.

Lapkritį ES valstybių gyventojai susivienijo protestuose prieš nedarbą ir griežtas taupymo priemones.

Euro krizės chronologija
© AP/Scanpix

Kipras tampa ketvirtąją euro zonos šalimi, kuri paprašo finansinės paramos.

2013

Euro krizė pasibaigė, oficialiai paskelbia, Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso. Bet jo optimizmui griežtai nepritaria Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Paskelbiama, kad pagalba Kiprui užtruks bent iki pavasario. Sunkiai sekasi tartis dėl Kipro išpirkimo sąlygų.

Vasarį Latvija skelbia apie savo norą jungtis prie euro zonos. Kipras gauna paramą iš ES, atsidaro uždaryti buvę bankai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA