Europos Parlamento raida glaudžiai susijusi su sutarčių priėmimo seka, kurią šiuo metu užbaigia Lisabonos sutartis. Šiose sutartyse apibrėžiama Sąjungos veikimo tvarka bei kompetencija. Remiantis šių sutarčių nuostatomis anksčiau įsteigta EAPB virto dabartine Europos Sąjunga.

Ilgainiui tokie svarbūs įvykiai, kaip euro įvedimas ir Europos Sąjungos plėtra, padarė įtaką Europos Parlamentui, jo galioms ir sudėčiai.

Pagrindinis ES istorijos veikėjas ir liudininkas – Parlamentas dabar tvarko centrinį istorijos archyvą, kuris suteikia nepakartojamą galimybę pažvelgti į mūsų bendrą istoriją, taip pat ankstyvąsias asamblėjos diskusijas ir buvusiųjų EP pirmininkų archyvus.

Europos parlamentas (EP) - tai ES teisės aktų leidybos institucija, kurios nariai nuo 1979 m. renkami tiesioginiuose rinkimuose valstybėse narėse penkeriems metams. Nuo 2007 m. sausio 1 d., į ES įstojus Rumunijai ir Bulgarijai, EP narių padaugėjo nuo 732 iki 785. Tačiau pagal Nicos sutartį, pakeistą po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo, bendras EP narių skaičius po 2009 m. rinkimų sumažėjo iki 736. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, EP turi išaugti nuo 736 iki 751 narių.

Tačiau iki 2014 m. jų skaičius laikinai sieks 754 narius. Taip atsitiko todėl, kad Vokietija laikinai (iki 2014 m.) išsaugos 99 narių mandatą, o po 2014 m. didžiausias leistinas EP narių skaičius iš vienos šalies bus 96 nariai.

Kiekvienai valstybei tenka nustatytas skaičius mandatų, bet išrinkti nacionaliniai atstovai skirstosi pirmiausia ne pagal šalis, o pagal savo partinę priklausomybę telkiasi į Europos politines grupes – frakcijas.

Šiuo metu yra septynios frakcijos:

Didžiausia EP frakcija – Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) (The European People's Party – EPP) – 270 narių.

Antra pagal dydį – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (Group of the Progressive Alliance of Socialists & Democrats – S&D) – 190 narių.

Kitos mažesnės frakcijos:

Liberalų ir demokratų aljanso už Europos frakcija (Alliance of Liberals and Democrats for Europe - ALDE) – 85 nariai.

Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas (The Greens/EFA) – 59 nariai.

Europos konservatoriai ir reformistai (The European Conservatives and Reformists group - The ECR) – 53 nariai.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji (European United Left/Nordic Green Left European Parliamentary Group – GUE/NGL) – 34 nariai.

Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“ (The Europe of Freedom and Democracy group – EFD) – 34 nariai.

29 EP nariai nepriklauso jokiai frakcijai (2004-2009 m. EP tokių buvo 14).

Pagrindinės Europos parlamento funkcijos:

1. Teisėkūros galios

Bendro sprendimo procedūra

Lisabonos sutartis sustiprino Europos Parlamento įstatymų leidybos galias 40-tyje naujų sričių kuriose, remiantis „bendro sprendimo“ procedūra, Parlamentas priima sprendimus kartu su ES Taryba. Šios sritys apima žemės ūkį, energetinį saugumą, imigraciją, teisingumą ir vidaus reikalus, sveikatos bei struktūrinių fondų skyrimo klausimus.

Konsultavimosi procedūra

Kitais klausimais (mokesčiai, pramonės politika, žemės ūkis, narystė euro zonoje) EP tenka daugiau patariamasis vaidmuo ("konsultavimosi procedūra"). Vis dėlto ir šiose srityse Parlamento pakeitimai dažnai daro įtaką svarstymams ES Taryboje, pavyzdžiui, sprendžiant avių identifikavimo ar tiesioginių išmokų žemdirbiams perskirstymo klausimus.

Pritarimo procedūra

Ratifikuojant kai kuriuos ES sudarytus tarptautinius susitarimus reikalingas Europos Parlamento pritarimas. Parlamentas negali keisti sutarčių, tačiau gali jas atmesti. Pritarimo procedūra paprastai taikoma stojimo sutartims, kai į ES priimamos naujos narės, ir asociacijos sutartims, kurios sudaromos tarp ES ir valstybių, kurios dar nėra Sąjungos narės. Taigi ES plėtra gali įvykti tik tuomet, kai jai pritaria Europos Parlamentas.

2. Politinė įtaka

Europos Parlamento vaidmuo svarbus ne tik teisėkūros srityje. Pavyzdžiui, nors galutinius sprendimus dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos priima valstybės narės, ES Taryba ir Europos Komisija privalo apie juos iš anksto informuoti EP narius, kurie debatų ar viešų svarstymų metu pareiškia savo poziciją ir skatina veikti. Parlamente taip pat rengiami pranešimai ir rekomendacijos bei pateikiami klausimai, kuriais siekiama paveikti kitas ES institucijas sprendžiant užsienio reikalus. Pavyzdžiui, europarlamentarai gali daryti spaudimą ES Tarybai ir Komisijai dėl žmogaus teisių gynimo kitose šalyse.

Nors ES įstatymų iniciatyvos teisė priklauso Europos Komisijai, Parlamentas turi politinės iniciatyvos teisę. Savo iniciatyva parengtuose pranešimuose jis gali paprašyti Komisijos inicijuoti teisės aktų leidybą, t.y. pateikti įstatymų projektus. Taip pat jis gali Komisijos projekto rengimo stadijoje nurodyti, kaip tas projektas turėtų atrodyti.

3. Biudžetinės galios

Europos Parlamentas kartu su ES Taryba tvirtina metinį ES biudžetą ir vykdo jo priežiūrą. Parlamentas taria paskutinį žodį dėl daugiau negu pusės ES biudžeto išlaidų, kurios skiriamos regioninės plėtros ir socialiniam fondui, energetikai, mokslo tyrimams, transportui, vystomajai pagalbai, aplinkosaugai, švietimui ir kultūrai. Tuo tarpu dėl išlaidų žemės ūkiui paskutinį žodį taria Taryba. Parlamentui suteikiamas didesnis vaidmuo nustatant biudžetą: nelieka ankstesnio „privalomųjų“ ir „neprivalomųjų“ išlaidų atskyrimo.

ES taip pat nustato ilgalaikį biudžetą, kuris septynerių metų laikotarpiui numato kiekvienais metais ES politikos sritims skiriamų lėšų ribas ir bendrą daugiametę sumą. Susitarimas dėl šių daugiamečių finansinių programų negali būti pasiektas be Parlamento pritarimo.

4. Demokratinė kontrolė

Paskyrimai

Palamentas turi galią atstatydinti visą Europos Komisiją. Be to, jis tvirtina arba atmeta teikiamą Komisijos pirmininko kandidatūrą, neatsižvelgęs į Europos rinkimų rezultatais paremtą Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimą dėl galimos kandidatūros.

Parlamento pritarimas būtinas skiriant Europos Sąjungos užsienio politikos vadovą – Vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris užims ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Europarlamentarai taip pat tvirtina Komisijos narių (komisarų) kolegijos sudėtį, o prieš galutinį balsavimą kiekvienas komisaras turi dalyvauti viešuose svarstymuose ir atsakyti į EP narių klausimus. Savo ruožtu Parlamentas rengia viešuosius svarstymus su kandidatais Europos centrinio banko pirmininko ir Vykdomosios valdybos nario pareigoms užimti, taip pat Audito Rūmų nario pareigoms užimti.

Demokratinė atskaitomybė pinigų politikos srityje

Europos centrinio banko pirmininkas plenarinės sesijos metu Parlamentui teikia metinį pranešimą ir kas tris mėnesius atsiskaito atsakingiems Parlamento komitetams.

Biudžeto priežiūra

EP vykdo nuolatinę ES biudžeto panaudojimo priežiūrą ir sprendžia dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo, t.y., ar ES institucijos tinkamai panaudojo europines lėšas.

Laikinieji bei tyrimo komitetai

Įgyvendindamas savo priežiūros galias, EP gali sudaryti specifines problemas nagrinėjančius laikinuosius komitetus bei tyrimo komitetus, kurie nagrinėja netinkamo administravimo taikant Bendrijos teisę atvejus.

Europarlamentarai taip pat gali žodžiu arba raštu teikti klausimus Europos Komisijai ir ES Tarybai. Per plenariniame posėdyje skirtą klausimų valandą rengiami specialūs debatai su Komisijos ir Tarybos atstovais, kurie privalo atsakyti į pateiktus klausimus.

5. Peticijos teisė

Kiekvienas ES pilietis turi teisę pateikti Parlamentui peticiją tais klausimais, kurie priklauso ES veiklos sritims.

6. Pilietinės iniciatyvos teisė

Remiantis Lisabonos sutarties Pagrindinių teisių chartija, Parlamentas bus pilietinių, politinių, ekonominių ir socialinių Europos piliečių teisių globėjas. Jis taip pat gins naują – pilietinės iniciatyvos – teisę, kuri milijoną parašų surinkusiems europiečiams leis teikti pasiūlymus dėl teisės aktų. Europos Parlamentas užtikrins nacionalinių parlamentų teisę nesutikti su pasiūlymais dėl europinių teisės aktų, jei šie klausimai, jų nuomone, geriau būtų sprendžiami nacionaliniu lygmeniu.
2012 m. sausio 19 d. EP pirmininku išrinktas Vokietijos atstovas Martin Schulz (Martinas Šulcas), kuris vadovaus Europos Parlamentui. Jis poste pakeitė lenką Jerzy Buzeką (Ježis Buzekas).

Parlamento darbas vyksta 20 komitetų posėdžiuose ir plenarinių sesijų metu. Plenarinės sesijos kas mėnesį vyksta Strasbūre, kur yra pagrindinė EP būstinė. Parlamento komitetai posėdžiauja ir papildomos plenarinės sesijos rengiamos Briuselyje, o administracinės įstaigos (Generalinis sekretoriatas) įsikūrę Liuksemburge. Tokia EP darbo tvarka kritikuojama kaip ES lėšų švaistymas, kurį būtų galima smarkiai apriboti, turint vieną nuolatinę būstinę.

Šaltiniai: http://www.europarl.europa.eu, Euro.lt