Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Krizei nepavaldus darbo sektorius: kur daugiausia pinigų ir saugumo

Krizei nepavaldus darbo sektorius: kur daugiausia pinigų ir saugumo

Remiantis Belgijos Liuveno universiteto neseniai atlikto tyrimo rezultatais, aukštųjų technologijų sektorius finansinės krizės metu išliko stabilus, o darbuotojų atlyginimai šiame sektoriuje buvo 19 proc. aukštesni nei kituose sektoriuose, tuo tarpu nedarbo lygis buvo 4 proc. mažesnis nei kituose sektoriuose, praneša www.euractiv.com.

Remiantis Europos Sąjungos (ES) Užimtumo aukštųjų technologijų srityje tyrimu, aukštųjų technologijų verslas nuo 2000 m. augo du su puse karto labiau nei kiti darbo sektoriai.

Šio tyrimo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos Europos Komisijai (EK).

Vienas iš šio tyrimo autorių profesorius Martenas Goosas konferencijoje, kurią suorganizavo ekonomikos mokslinių tyrimų centras „Bruegel“, teigė, jog ES šalių narių vyriausybės ir ES institucijos privalo skatinti naujų darbo vietų kūrimą, investuoti į įgūdžių aukštųjų technologijų srityje formavimą bei dalintis šio šios srities žiniomis su kitais ES regionais.

Tyrimo autoriai taip pat pažymėjo darbo vietų kūrimo aukštųjų technologijų srityje poveikį kitiems ekonomikos sektoriams.

Esmė – išsilavinimas

„Paskaičiavome, kad vienos darbo vietos aukštųjų technologijų srityje sukūrimas vietos ekonomikai sukuria daugiau nei keturias kito sektoriaus darbo vietas tame pačiame regione. Į šią sritį įeina teisininkai, gydytojai, padavėjai, taksi vairuotojai, mokytojai ir t.t.

Investavimas į aukštųjų technologijų įgūdžius reiškia, jog įstatymų priėmėjai privalo sutelkti dėmesį į tai, jog gyventojams būtų suteikiamas reikiamas išsilavinimas aukštųjų technologijų srityje.

Investavimas į mokymąsi visą gyvenimą taip pat labai svarbus, nes šis sektorius labai greitai vystosi, o poreikis adaptuotis kyla nuolatos.

M. Goosas taip pat įspėjo, kad perkvalifikavimas ateityje vyks net keletą kartų per žmogaus gyvenimą, o tai darbuotojams gali kelti nesaugumo jausmą.

M. Gooso manymu, politinį kursą formuojantys asmenys turėtų nepamiršti apie šį neužtikrintumo jausmą, formuodami švietimo ir profesinio rengimo programas.

„Esminis dalykas – telkti dėmesį į darbo vietas aukštųjų technologijų srityje“, - apibendrino M. Goosas, įspėdamas, jog užimtumas aukštųjų technologijų srityje padeda sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, jei vykdoma politika suteikia galimybę žmonėms gauti būtinus įgūdžius.

Tačiau tyrimo autoriai leido aiškiai suprasti, jog būtina modernizuoti mokymosi programas. Lucilla Sioli iš EK Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato įsitikinusi, jog kodavimo kursas turėtų būti įtrauktas į informacinių technologijų mokymosi kursą. „Daugybėje darbo vietų dirbantiems asmenims ateityje prireiks kodavimo žinių, žmonėms prireiks programavimo įgūdžių, jie turės sugebėti savarankiškai pakeisti programinę įrangą“, - teigė L. Sioli.

Europai reikia iniciatyvių darbuotojų

EK vienbalsiai teigiamai įvertino šį tyrimą bei patikino, kad jis patvirtina, jog EK juda teisinga linkme.

Cornelisas Visas iš EK Europos politikos patarėjų biuro kalbėjo, jog EK per pastaruosius ketverius metus yra padariusi labai daug, taikydama priemones tiek europiniu, tiek ir valstybiniu lygmenimis tam, kad vystytųsi aukštųjų technologijų įmonių ekosistema.

Šio tyrimo ataskaitoje, kuri bus pateikta ES Tarybai šių metų kovo mėnesį, kritiškai vertinamas šiuo metu pasiektas progresas, nes, kaip teigia C. Visas, naujienos liūdina, nes judame atgal, tačiau jokių detalių, kodėl taip vyksta, jis nepateikė.

„Naujai išrinkta komisija turės nustatyti politikos kryptį ateinančiam periodui iki 2020 m.“, - sakė C. Visas, atkreipdamas dėmesį, kad ES teks artimiausiais metais teks būti iniciatyviai.

„Kadangi politikos formavimas visada šiek tiek vėluoja, (...) būtų negerai, jei Europa prabustų, kai jau bus per vėlu ir bus sukeltas socialinis ir ekonominis šokas“, - patikino C. Visas.

C. Viso teigimu, tiek ES institucijos, tiek ir ES šalys narės artimiausiais metais turės orientuotis į dvi pagrindines sritis. Pirmoji – tai mokslas ir plėtra, šiose srityje ES šalys narės yra įklimpusios jau 15 metų. C. Visas negailėjo kritikos ES valstybėms narėms dėl priešinimosi bet kokiems įstatyminiams EK mėginimams šioje srityje, atmetant tikslus dėl baiminimosi, kad jų nepavyks pasiekti.

Antroji sritis, anot mokslininkų, į kurią teks orientuotis, - tai švietimo sistemos modernizavimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA