Dauguma darbo vietų yra Briuselyje, nemažai Liuksemburge ir kitose šalyse. Be nuolatinių darbuotojų, ES institucijose yra sutartininkų, laikinųjų darbuotojų ir stažuotojų. Taip pat naudojamasi į specialias duomenų bazes įtrauktų įvairių sričių specialistų paslaugomis.
Svarbiausiose ES institucijose, iš kurių žinomiausios yra Europos Komisija, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir ES Teisingumo Teismas, šiuo metu dirba daugiau kaip 40 000 žmonių, o naujų darbuotojų atrankoje kasmet dalyvauja dešimtys tūkstančių kandidatų iš visų ES valstybių narių.
Būtent dėl didelės konkurencijos ir sudėtingos atrankos sistemos dažnai girdima, jog siekti europinės karjeros – per sudėtinga užduotis „paprastiems mirtingiesiems“. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Šį klausimą uždavėme ekspertams ir tėvynainiams, kurie sėkmingai įveikė atranką ir šiuo metu dirba Europos Komisijoje Briuselyje. „Viskas įmanoma – tereikia investuoti laiko, pastangų ir nebijoti bandyti“, – toks buvo jų atsakymas.
Pirmieji žingsniai pakeliui į tikslą
Visi, kas galvoja apie galimybę dirbti Europos Sąjungos institucijose, pirmiausia turėtų žinoti, kad darbuotojų atranką į visas ES institucijas rengia Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO). Savo kelią į ES instituciją ir reikėtų pradėti nuo apsilankymo EPSO puslapyje – čia skelbiami konkursai į laisvas darbo vietas. Šiame tinklapyje taip pat reikės registruotis, nusprendus dalyvauti konkurse.
EPSO tarnyboje jau septintus metus dirba ir lietuvė – Personalo atrankos tarnybos (EPSO) direktoriaus patarėja Agnė Martikonienė. Specialistė sutiko pasidalyti aktualiausia informacija apie įvairius europinės karjeros aspektus. Interviu su A. Martikoniene skaitykite „Mėnesio temos“ straipsnyje „Kokių specialistų labiausia reikia ES ir kurioje institucijoje dirba daugiausia lietuvių?“.
Kaip atrodo atranka į ES institucijas?
Užsiregistravusių EPSO tinklapyje ir atitikusių pirminius reikalavimus kandidatų laukia dviejų dalių atranka, taip vadinamas EPSO konkursas. Apie tai, kaip sėkmingai jį praeiti pasiteiravome trijų specialistų iš Lietuvos, dirbančių Europos Komisijoje. Teisininkai Rūta Žarnauskaitė bei Mindaugas Kisieliauskas ir ekonomistė Kristina Grigaitė mielai sutiko atsakyti į klausimus apie įvairius EPSO konkurso aspektus – nuo dalykinių žinių iki vidinės motyvacijos gauti darbą ES institucijoje. Jų istorijas bei patarimus galite skaityti čia.
Nusprendus dalyvauti EPSO konkurse reikėtų iš anksto apsiginkluoti kantrybe – atrankos procedūra trunka iki 9. Sėkmingiausiai praėję abu EPSO konkurso etapus įtraukiami į rezervo sąrašą, iš kurio sau darbuotojus renkasi ES institucijos. Tiesa, patekimas į rezervo sąrašą dar negarantuoja, kad kandidatas bus įdarbintas. Be to, kandidatas iš anksto negali žinoti, kuri institucija jį pasirinks, o pats rezervo sąrašas galioja tik vienerius metus. Tų, kuriuos pasirinko kuri nors iš ES institucijų, dar lauks darbo pokalbis. Tik sėkmingai jame pasirodžius, durys į ES instituciją bus atviros.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ES atrankos procedūra labai sudėtinga, tačiau ją galima perprasti žinant, kad ES įdarbinimo schema yra gana originali ir skiriasi nuo įprastos tvarkos. ES – viena iš nedaugelio įstaigų pasaulyje, kurioje darbuotojų atranka ir įdarbinimas iš esmės atskiriami. Tai reiškia, kad EPSO vykdo tik tinkamiausių kandidatų atranką, o galutinis žodis, kurį iš geriausių pasirinkti, priklauso ES institucijai, kuri ieškosi sau darbuotojo.