Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (20)
Ką veiksiu baigusi universitetą? Važiuosiu į Briuselį

Ką veiksiu baigusi universitetą? Važiuosiu į Briuselį

Ieškodama, ką įdomaus ir naudingo savo ateičiai galėčiau nuveikti po baigimų, užklydau į Europos Sąjungos puslapį. O ten pasiūlymų - į marias. Vienas iš jų - jau vasaros viduryje prasidėsiantis paraiškų teikimas dalyvauti atrankoje į oficialias stažuotes ES institucijose.

Žinoma, šios stažuotės sulauks didelio norinčiųjų iš visų Europos Sąjungos valstybių antplūdžio, tačiau kuo didesnė konkurencija, tuo labiau man norisi ten patekti. Pasidomėjau, ar tai išvis įmanoma. Ką gi, statistika kalba pati už save - nuo 2004 m. oficialias stažuotes vien Europos Komisijoje atliko ir 214 lietuvių.

Galimybė oficialiai stažuotis ES institucijose Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventams buvo suteikta 2004 m., kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

Apie 1000 eurų per mėnesį stipendija, susipažinimas su ES institucijų veikla bei darbinės patirties įgijimas, užsienio kalbų įgūdžių tobulinimas, naudingų pažinčių užmezgimas - tai tik keletas iš daugelio stažuotės ES institucijoje teikiamų privalumų.

Be to, kiek man teko girdėti, į tokias stažuotes atlikusius savo srities specialistus palankiai žiūri ir būsimieji darbdaviai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Nepaisant stažuotės teikiamos naudos bei atsiveriančių plačių perspektyvų, mane nustebino tai, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai, nors ir turėdami tas pačias galimybes gauti stažuotę kaip ir visų kitų Europos Sąjungos šalių atstovai, paraiškų teikime dalyvauja gan pasyviai.

Pasak Europos Parlamento Informacijos biuro vadovės Daivos Jakaitės, „pareiškėjų sąrašuose lietuviškų pavardžių labai mažai“, nors ES institucijose dirbantys lietuviai su malonumu į savo komandas priima atrankos kriterijus atitinkančius absolventus iš Lietuvos.

Kaip potencialiai kandidatei, man įdomu panagrinėti galimas priežastis, atbaidančias kitus Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus nuo dalyvavimo atrankoje. Visų pirma pagalvojau, kad tai - informacijos trūkumas, tačiau naršydama interneto platybes supratau, jog klystu. Apie vykstančias atrankas yra viešai skelbiama įvairiose interneto portaluose bei pačių ES institucijų internetiniuose puslapiuose.

Vėliau man kilo mintis, kad pats atrankos procesas yra per daug sudėtingas. Tačiau įsitikinau, kad ir čia esu neteisi. Potencialiam pretendentui, tokiam kaip aš, reikia tik pasirinkti instituciją, kurioje norėtų stažuotis, įsitikinti, kad jos siūlomos stažuočių vietos atitinka jo turimą išsilavinimą bei tiesiog taisyklingai užpildyti internetinę paraišką.

Daug laiko skyrusi apmąstymams, padariau išvadą, kad Lietuvos absolventus tiesiog kausto baimė išvykti į kitą šalį ir patekti į kitokią kultūrą arba tiesiog jie nepasitiki savo jėgomis ar užsienio kalbos įgūdžiais.

Suprantama, gyvenimas svetur gąsdina, tačiau reikia prisiminti ir tai, jog ateityje gali tekti susidurti su kitų kultūrų atstovais tiesiog dirbant tarptautinėse įmonėse, taigi čia būtų puiki pradžia.

Kalbant apie pasitikėjimą savo jėgomis, būtent tokie iššūkiai ir parodo, ką iš tiesų sugebame, dėl to pati stengiuosi visada juos priimti. O apie baimę, susijusią su užsienio kalbos įgūdžiais, negali būti nė kalbos. Anot filologų, greičiausiai išmokstama kalbų ne iš knygų, o tiesiog bendraujant.Tai galiu patvirtinti ir iš savo asmeninės patirties.

Apskritai, norint pradėti savo karjerą arba tiesiog tobulėti - oficiali stažuotė ES institucijoje yra puikus pasirinkimas. Kiekvienas Lietuvos aukštosios mokyklos absolventas, norintis tai padaryti, turėtų suskubti pildyti paraiškas. Aš savąsias tikrai išnaudoju, sėkmės tame norėčiau palinkėti ir visiems kitiems. Skubu pildyti paraišką ir iki susitikimo Briuselyje.

Parengė Edita Dulko

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA