Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Jaunimas paaiškino, kaip įveikti nedarbą

Jaunimas paaiškino, kaip įveikti nedarbą

Jaunimo nedarbas kelia itin didelį susirūpinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Neseniai visų ES šalių jaunimo atstovai Europos Parlamentui įteikė savo siūlymus, kaip reikėtų spręsti šią problemą.

Briuselyje vykusioje konferencijoje „Piliečių agora jaunimo nedarbo klausimais“ dalyvavo 56 jaunieji europiečiai iš visų Europos sąjungos (ES) valstybių – po du 18-30 metų jaunuolius iš kiekvienos šalies. Agoros dalyviai tris dienas diskutavo apie pagrindines kliūtis ieškantis darbo, ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz) įteikė savo siūlymus, kaip reikėtų didinti jaunimo užimtumą ES.

Statistika rodo, kad jaunimas yra labiausiai nedarbo paliesta socialinė grupė: darbo neturi daugiau nei ketvirtadalis – 5,6 milijonų – 15-24 metų europiečių. Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis – Graikijoje ir Ispanijoje (atitinkamai 57, 3 proc. ir 56 proc.), žemiausias – Olandijoje ir Danijoje (atitinkamai 11,4 proc. ir 11,5 proc.). Lietuvoje jaunimo nedarbas siekia 23,2 proc.

Pasak renginyje dalyvavusios Lietuvos atstovės Audronės Baltkojytės, nedarbo priežastys Europoje yra įvairios, pradedant ekonomine krize, neefektyvia švietimo sistema, ir baigiant darbdavių požiūriu į jaunus specialistus, jų kvalifikacijos ir patirties trūkumu, o kartais – ir pertekliumi.

„Buvo įdomu klausytis, kaip skirtingi jauni žmonės siūlo spręsti jaunimo užimtumo klausimus. Pavyzdžiui, vienas Latvijos atstovas retoriškai klausė, kodėl turime ieškoti darbo, kai darbo vietą galime kurti patys. Todėl vienas mūsų siūlymų – skatinti jaunimo verslumą, pavyzdžiui, suteikti jaunimo verslui tam tikrų mokestinių lengvatų“, – pasakoja A. Baltkojytė.

Kitas agoroje dalyvavęs lietuvis Aistis Ramanauskas teigia buvęs kiek nustebintas sužinojęs, kad jaunimui sunku susirasti darbą ne tik ekonominės krizės labiausiai paliestose Rytų arba Pietų Europos valstybėse, bet ir tokiose ekonomiškai stipriose valstybėse kaip Jungtinė Karalystė bei Austrija. „Problema egzistuoja visur, todėl kova su nedarbu turi būti centralizuota“, – konferencijos dalyvių nuomonę išsakė A. Ramanauskas.

Konferencijos diskusijų rezultatai buvo pateikti dokumente, kuriuo Europos Parlamentui siūlomos pagrindinės kryptys nedarbo problemai spręsti. Jaunimas mano, jog būtina daugiau dėmesio skirti stažuočių ir savanorystės finansavimui, akademinę patirtį ir darbo įgūdžius pripažinti visoje ES, o verslumas turėtų būti skatinamas nuo mokyklos suolo. Renginio dalyviai džiaugėsi, jog jiems pavyko atkreipti Europos Parlamento vadovybės dėmesį į jaunimo nedarbo problemą ir pasiūlyti konkrečias gaires jai spręsti.

„Įsitikinome, jog Europos Parlamentas – atviras ir draugiškas jaunimui. Konferenciją globoję EP pirmininkas M. Šulcas ir jo vicepirmininkė Izabelė Diuran (Isabelle Durant) pažadėjo atsižvelgti į mūsų rekomendacijas ir imtis veiksmų“, – pasakoja A. Ramanauskas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA