Kokiais pasiekimais gali didžiuotis ES programos jaunimui ir kokių tikslų bus siekiama ateityje?
Programos profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui
ES programas jaunimui galima skirstyti į formalaus ir neformalaus ugdymo programas. Paprastai jose dalyvauti gali jaunimas nuo 13 iki 30 metų, tačiau kiekviena programa gali turėti savo amžiaus apribojimus.
Formalaus ugdymo programas sudaro įvairios su laikinu mokymusi užsienyje susijusios programos: „Erasmus“ (nuoroda ŠMPF), „Comenius“ (nuoroda ŠMPF), „Leonardo da Vinci“ (nuoroda ŠMPF), „Grundtvig“ (nuoroda ŠMPF).
Kone žinomiausia neformaliojo ugdymo programa yra „Veiklus jaunimas“, kurią Lietuvoje administruoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. „Veiklus jaunimas“ – tai ne tik tarptautiniai mainai, bet ir vietinės jaunimo iniciatyvos, jaunimo demokratiškumo projektai, Europos savanorių tarnyba, bendradarbiavimo tinklai ir jaunimo susitikimai.
Įdomioji statistika
Švietimo mainų ir paramos fondo duomenimis, Lietuvoje jaunimo programas atranda vis daugiau jaunų žmonių. Daugiausia jų išvyksta pagal „Erasmus“ mainų programą, kur kas mažiau pasinaudoja „Erasmus“ praktikos galimybe. Nuo 2004 m. bendras studentų, pasinaudojusių galimybe pusę metų arba metus studijuoti kitos šalies universitete, skaičius tolygiai auga. Taip pat daugėja dėstytojų, vykstančių dėstyti kituose universitetuose: praėjusiais metais jų buvo daugiau nei 900.
Į Lietuvą pagal „Erasmus“ programą daugiausia atvyksta studentai iš Turkijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Lietuviai mieliausiai renkasi Vokietiją, Portugaliją, Ispaniją. Vis dėlto Lietuvoje labai skiriasi išvykstančių ir atvykstančių studentų skaičius: pastarasis kur kas mažesnis už pirmąjį. Pavyzdžiui, 2012 m. studijuoti į Lietuvą atvyko 1730 studentų iš kitų šalių, o išvyko – 3548. Tačiau pažanga vystant jaunimo programas Lietuvoje gerai matoma palyginus šią statistiką su 2005 m. Tuo metu pagal „Erasmus“ programą iš Lietuvos išvyko 1473, o atvyko – 388 studentai. Europos Komisija Lietuvą yra paminėjusi kaip pavyzdinę šalį, kurioje aktyviai plėtojama „Erasmus“ programa.
Išvykusiems pagal „Erasmus“ mainų programą yra skiriama stipendija pragyventi, o už mokslus kitos šalies universitete mokėti nereikia. Praeitais metais iš ES biudžeto „Erasmus“ programai buvo skirti daugiau nei 7 milijonai eurų.
Kryptis – sėkmingas jaunimo įsidarbinimas
Daugelis jaunimo programų šiemet švenčia savo 25-metį, o jau kitais metais planuojama septynias formalaus ir neformalaus švietimo programas sujungti į vieną. „Skėtis“, po kuriuo jau nuo kitų metų siūloma susiglausti „Erasmus“, „Veikliam jaunimui“ ir kitoms formaliojo bei neformaliojo švietimo programoms, turėtų „Erasmus visiems“ pavadinimą.
Vienas pagrindinių „Erasmus visiems“ tikslų – labiau orientuoti jaunimą į darbo rinką. Šiuo metu Europos Komisija siūlo padidinti „Erasmus visiems“ biudžetą 64 proc. – tuomet jis siektų 19 milijardų eurų. Apskaičiuota, kad ši suma padėtų didesniam skaičiui žmonių pasinaudoti tiek formalaus, tiek neformalaus švietimo galimybėmis. Šia nauja programa taip pat siekiama įgyvendinti vieną iš svarbiausių ES strategijos „Europa 2020“ tikslų – pasiekti, kad 2020 m. bent 20 proc. Europos studentų būtų dalyvavę tarptautiniuose mainuose. Šiuo metu šis skaičius siekia 2 proc.
Programų sujungimas ne tik padėtų sumažinti administravimo išlaidas, išvengti funkcijų dubliavimosi ir palengvinti paraiškų teikimą, bet ir labai prisidėtų prie to, kad visose programose dalyvautų daugiau žmonių. Siekiama, kad „Erasmus visiems“ taip pat palengvintų paskolų magistro studijoms suteikimą ir padėtų didesniam skaičiui niekur nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių patekti į darbo rinką.