Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (26)
Būtina sąlyga, kad rastumėte gerą darbą

Būtina sąlyga, kad rastumėte gerą darbą

Pasakojantys sėkmės darbe istoriją pamiršta paminėti vieną esminių savybių – mokamas kalbas. Kalbos - vienas svarbiausių dalykų ir siekiantiems karjeros Europos sąjungos (ES) institucijose.

Tad kokių kalbinių savybių reikia norint gerai įsitvirtinti darbo rinkoje?

Skirtinga kursų trukmė

Pastaruoju metu tarp besirenkančiųjų užsienio kalbas pastebimas susidomėjusių skandinavų kalbomis. Vis tik daugiausia renkamasi užsienio kalba – anglų. Lietuvos universitetuose visuomenei siūlomi užsienio kalbų kursai skiriasi tiek trukme, tiek kaina. Dažniausiai nurodomas kreditų skaičius arba trukmė be individualaus darbo valandų skaičiaus, paprastai skirtingų kalbų skirtinga ir pramokimo trukmė. Vytauto Didžiojo universitete pasirinkę 90 akademinių valandų kursą sumokėsite 639 Lt, 60 akademinių valandų – 532,5 Lt, o 45 akademinės valandos kalbos ir kultūros dalykų – 426 Lt. Kauno technologijos universiteto siūlomi 40 akademinių valandų kursai kainuoja 490 Lt, o Vilniaus universiteto Kalbų mokykloje 50 akademinių valandų atsieis 550 Lt.

„Populiariausios mokamos kalbos: norvegų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, rusų, lenkų. Kuo populiaresnė kalba, tuo žmogus būtų pasiruošęs už ją daugiau mokėti“,- pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto direktoriaus pavaduotoja Vilma Bijeikienė. Užsienio kalbų specialistė teigia, kad kalbai pramokti pakanka 90 valandų kurso, kurio metu besimokantysis atlieka darbus auditorijoje ir taip pat mokosi virtualioje erdvėje. Toliau tobulinant kalbą, kad ją būtų galima pritaikyti darbui ar mokslui, gali prireikti paplušėti ir 600-700 valandų.

Kalbai mokytis svarbi motyvacija, o ne laikas

Kauno technologijos universiteto užsienio kalbų centro vedėja Saulė Petronienė pastebi, kad kalbai išmokti svarbu ir motyvacija.

„Galime rasti įvairių tyrimų rezultatų, kurie skelbia, kad vienas ar kitas metas yra palankesnis studijuoti kalbas. Mano asmeninė patirtis rodo, kad geriausiai išmokstama vienos ar kitos kalbos, kai yra motyvacija ir noras ją išmokti. Nei paros metas, nei amžius tam didelės reikšmės neturi“, - sako S. Petronienė.

Vis dėlto, daugiausia laiko ir lėšų atžvilgiu gali tekti sumokėti mokantis skirtingų tautų ir kultūrų atstovų kalbą. Daugiau pastangų reikalauja nežinomos abėcėlės, žodyno pažinimas.

„Mokėti kalbą nereiškia mokėti vien tik kalbą, tai ir kultūros pažinimas, tai gebėjimas per kalbą suvokti kultūrą taip, kaip tos kultūros žmonės ją suvokia. Kaip sakė žymus italų režisierius Federico Fellini – „A different language is a different vision of life" - kita kalba, kitas pasaulio suvokimas“, - pastebi S. Petronienė.

ES terminų specifika

Europos studijų specialistai pastebi, kad anglų kalbos mokėjimas šiandien jau nustebina. Vis tik, net ir puikiai įsisavinus anglų kalbos žinias ir norint dirbti ES institucijose, galima tikėtis staigmenos – specifinės terminijos savitumų.

„Nesvarbu, kad puikiai mokate anglų kalbą, gali būti, kad dalykinei komunikacijai pritrūks specifinių žinių. ES turi tam tikrą savo žargoną, o jį išmanančių žmonių reikia ir verslui“,- sako Kauno technologijos universiteto Europos instituto atstovė Jurgita Barynienė.

ES šiuo metu turinčioje 24 oficialias kalbas, vis tik daugiausia dokumentų pateikia anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Viena iš aštuonių esminių kompetencijų yra būtent komunikacija užsienio kalbomis. ES taip pat kelia reikalavimą mokėti ne mažiau nei dvi užsienio kalbas, akcentuojamas ir kaimynų kalbų mokėjimas.

Privilegija – nemokami kursai

Norintys pasitikrinti, ar turimas užsienio kalbų bagažas pakankamas norint įsidarbinti ES institucijose, gali užsukti į ES personalo atrankos svetainės skiltį EU Careers. Paprastai konkursuose į žemiausių kategorijų pareigybes ES institucijose reikalaujama gerai mokėti savo gimtąją ir dar vieną ES kalbą – anglų, prancūzų arba vokiečių. Vėliau norint kilti karjeros laiptais reikalaujama baigti dar vienos oficialios ES kalbos kursus.

Europos parlamento informacijos biuro atstovas spaudai Robertas Pogorėlis atskleidė, kad lietuviai dažniausiai renkasi prancūzų kalbą.

„ES institucijose rengiami nemokami kalbų kursai darbuotojams. Jei tai ne anglų ar prancūzų kalba – vadovas turi patvirtinti, kad tos kalbos tau reikės darbe, ir tik tuomet leidžiama lankyti kalbų kursus. ES institucijose dirbantys lietuviai užsienio kalbas moka ne prasčiau negu darbuotojai iš kitų ES šalių, daugelis iš jų moka bent po tris, keturias užsienio kalbas“, - sako R. Pogorėlis.

Kalbos – vienas esminių akcentų

Europos komisijos ataskaitose pabrėžiama, kad formuojant politiką būtina atsižvelgti į kalbą, kaip pagrindinę Europos švietimo sistemos modernizavimo tendenciją. Dar 2012 m. atlikus specialų tyrimą apie kalbų mokymą mokyklose, paaiškėjo, kad gerai užsienio kalbą moka ne tiek jau daug europiečių. Tik keturi iš dešimties moksleivių pasiekia nepriklausomo vartotojo (B1, B2 lygius pagal Europos kalbų skalę) lygmenį mokydamiesi pirmos užsienio kalbos. Per daug moksleivių – 14 proc. iš besimokančių pirmąją ir 20 proc. pasirinkusių ir antrąsias kalbas, žinios nesiekia net pradedančio vartotojo lygio.

Vis dėlto, egzistuoja dideli skirtumai tarp skirtingų šalių europiečių kalbų lygio. 2012 m. Kalbų eurobarometro duomenimis, nors bent dviem kalbomis susikalbėtų ketvirtadalis europiečių, lyderiai - Liuksemburgo 84 proc. ir Nyderlandų gyventojai – 77 proc. jų susikalbėtų dvejomis kalbomis. Silpniausi šioje srityje – anglai – 14 proc. ir portugalai bei vengrai – 13 proc. Lietuviai kartu su Baltijos šalimis atsiduria virš ES vidurkio - 52 proc. lietuvių teigia palaikantys pokalbį dvejomis kalbomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA