Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dešimt metų teisininku lingvistu dirbantis 38 metų Valdas Mikalauskas sako, kad tai – ideali niša teisininkams, neabejingiems užsienio kalboms.
- Neretai tenka girdėti, kad ES institucijose labiausiai laukiami vertėjai, tačiau ne mažiau galimybių įsidarbinti turi ir teisininkai lingvistai. Kuriose ES institucijose reikalingi šios srities specialistai?
- Teisininkai lingvistai dirba Europos Parlamente, Taryboje ir Teisingumo Teisme. Teisingumo Teismas yra didžiausias teisininkų lingvistų darbdavys. Teisme yra 23 kalbiniai skyriai ir kiekviename jų dirba mažiausiai po 25 teisininkus lingvistus. Beveik trečdalis Teisingumo Teismo darbuotojų yra teisininkai lingvistai, o beveik pusės teismo darbuotojų darbas vienaip ar kitaip yra susiję su vertimais.
- Lietuvoje paprastai ieškomi arba teisininkai, arba lingvistai. Kuo ypatingas šių abiejų specialybių derinys? Kokios srities studijas reikia baigti?
- Sujungus šias dvi specialybes gaunamas sinergijos efektas. Bet mes nesame lingvistai tikrąja ta žodžio prasme, mes esame teisinių tekstų vertėjai. Teisininkais lingvistais mus vadina, nes taip gražiau ir iškilmingiau skamba. Bet tam yra ir pagrindas – norint dirbti šį darbą būtinas teisės studijų baigimo diplomas.
Nors tarp mano kolegų yra žmonių, baigusių filologiją ir teisę, tokia ideali kombinacija yra reta, todėl dažniausiai teisininkais mes esame, o „lingvistais“ tampame per praktiką. ES institucijos, ir ypač Teismas, laikosi politikos, kad sudėtingus teisinius tekstus turi versti arba tikrinti teisininkai. Beje, kitos institucijos vertėjams netaiko reikalavimo būti baigus filologijos ar vertimo studijas. Atvirkščiai, yra laikoma, kad kitų, techninių sričių specialistai, yra neįkainojami vertėjai. Jei būtų taikomas reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą, tada turėtume medikus lingvistus, fizikus lingvistus ir pan.
- Ar galima būti ir geru teisininku, ir geru lingvistu?
- Visi teisininkai yra kažkiek lingvistai, nes teisė yra kuriama per kalbą. Tai tikriausiai vienintelė profesija pasaulyje, kur žodis tiek daug reiškia. Todėl visi teisininkai paprastai turi būti gerai įvaldę kalbą, kad galėtų aiškiai ir tiksliai ją vartoti savo darbe. Taigi, šios specialybės viena kitą gražiai papildo. Be savo gimtosios kalbos, į kurią verčiame, mes turime gerai mokėti užsienio kalbą, iš kurios verčiame. Norint tapti teisininku lingvistu Teisingumo Teisme be savo gimtosios būtina gerai mokėti dvi ES oficialiąsias kalbas, viena iš jų turi būti prancūzų.
- Ką savo darbe veikia teisininkas lingvistas? Kas sunkiausia, kas – įdomiausia?
- Teisininkų lingvistų darbo pobūdis minėtose trijose ES institucijose skiriasi. Parlamente ir Taryboje jie daugiausiai tikrina jau išverstus į jų kalbą teisės aktus, vertina juos iš teisinės perspektyvos. Teisininkai lingvistai Teisme daugiausiai verčia įvairius Teisingumo Teismo dokumentus: sprendimus, nutartis, generalinių advokatų išvadas bei nacionalinių teismų paklausimus dėl ES teisės aiškinimo. Kita mūsų funkcija – padėti kitų skyrių teisininkams lingvistams lietuviškose bylose. Sunkiausia versti tekstus, kurių, įtari, niekas neskaitys. Bet viltis yra, kad koks studentas netyčia supainios ir atsidarys tą tekstą...
Įdomu yra tai, kad mes esame ES teisės taikymo ir kūrimo centre. Teisingumo Teismo reikšmė mūsų kasdieniniam gyvenimui yra didžiulė. Tiesa, Teisingumo Teismas tiesiogiai nesprendžia ginčų tarp fizinių asmenų ir jis nėra kasacinė instancija nacionalinių teismų sprendimų atžvilgiu. Tačiau jo sprendimai per nacionalinius teismus ir institucijas bei per teisės doktriną veikia mus netiesiogiai. Paprastai Lietuvoje visi žino Strasbūro teismą, bet to teismo kompetencija apsiriboja konkrečių žmogaus teisių pažeidimų nagrinėjimu, ES Teisingumo Teismo kompetencija yra daug platesnė ir, beje, apima ir tas pačias žmogaus teises. Yra skirtingas tik kreipimosi į teismą mechanizmas: į Teisingumo Teismą galima kreiptis per nacionalinį teismą, kuris nagrinėja jūsų bylą, jei manote, kad Lietuvos teisės aktas, kuris įgyvendina ES teisės aktą, yra blogai perkeltas į mūsų teisės sistemą arba turi būti aiškinamas kitaip. Strasbūro teismas dažniausiai priteisia simbolines kompensacijas asmenims arba apskritai tik konstatuoja tam tikros žmogaus teisės pažeidimą, o Teisingumo Teismas gali skirti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas įmonėms ar valstybėms.
- Dirbate įvairiatautėje ir įvairių kultūrų aplinkoje. Kiek užsienio kalbų mokate?
Į šį klausimą būtų lengva atsakyti, jei kas nors galėtų apibrėžti, kas yra „kalba“ ir ką reiškia „mokėti“ kalbą. Darbe verčiu iš prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų ir čekų kalbų, dar moku rusų, arabų ir persų. Kai moki persų, dari ir tadžikų – kalbos labai lengvai iššifruojamos. Dar kažkiek moku Levanto ir Egipto arabų dialektus, nors patys arabai tų dialektų nelaiko atskiromis kalbomis. Čekų ir slovakų laikomos skirtingomis kalbomis, nors skirtumai tarp jų mažesni nei tarp literatūrinės arabų kalbos ir dialektų. Taigi, kyla problemų apibrėžiant, ką laikyti atskira kalba.
Mokėjimas irgi yra labai reliatyvus. Pavyzdžiui, galiu versti iš slovakų kalbos, nors jos niekada nesimokiau. Ar užtenka mokėti versti raštu, kad galėtum sakyti, jog moki kalbą? Be to, kiekvienoje kalboje yra tam tikri lygiai ir jų visų įvaldyti neįmanoma. Kalbų mokėjimą galima palyginti su plaukimu: mokėdamas kalbą išmoksti nenuskęsti, bet gali mokėti plaukti „šuniuku“, išsilaikyti ant vandens 1–2 minutes arba plaukti kaip ... olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Skirtumas akivaizdus.
Todėl kai manęs klausia, kiek užsienio kalbų mokų, nuoširdžiai sakau, kad nežinau. Tai priklauso nuo to, kiek aukštai iškelta kartelė. Ir apskritai, užsienio kalbų mokymasis labiau padeda suvokti savo ribotumą.
- Ar tiesa, kad dirbant ES institucijose vien anglų kalbos nepakanka?
- Tam tikrose institucijose gali pakakti ir anglų kalbos, bet Teisingumo Teismas yra vienintelė prancūzakalbė institucija. Beje, visi Teisingumo Teismo sprendimai ir nutartys yra verčiami tik iš prancūzų kalbos. Tačiau kalbų mokėjimas yra naudingas ne tik institucijai, bet ir pačiam darbuotojui. Didelė dalis ES institucijų pareigūnų dirba su valstybėmis narėmis: sprendžia įvairias bylas, stebi šalių praktiką ir pan., todėl yra pageidautina mokėti daugiau kalbų. Anglų kalba yra būtinybė, savaime suprantamas dalykas. Be to, Europos šalių teisės idėjos yra atėjusios per prancūzų ir vokiečių kalbas.
Kai skelbiami laisvai samdomų vertėjų (jie verčia tekstus namuose pagal užsakymą) konkursai, sulaukiama labai daug paraiškų versti iš anglų kalbos. Konkurencija tarp anglakalbių yra didžiulė, o vertimų poreikis ne toks didelis. Kyla sunkumų norint surasti gerus vertėjus iš prancūzų ir vokiečių kalbų, nekalbant apie ispanų ir italų. Keista, bet ir gerų vertėjų iš lenkų kalbos neturime pakankamai. Laisvai samdomiems vertėjams ne iš anglų kalbos net netaikomas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, nes priešingu atveju tokių žmonių nerastume...
- Ar dažnai praverčia užsienio kalbų žinojimas?
- Teisingumo Teisme praverčia bet kokios ES kalbos mokėjimas, nes mes gaunam tekstus iš visų valstybių narių, surašytus tos valstybės kalba. Tuo požiūriu mes esam unikali institucija, nes visur kitur vertėjai 90 proc. tekstų verčia iš anglų kalbos. Aišku, sunkiai įmanoma rasti Lietuvoje teisininkų, kurie mokėtų suomių, vengrų, graikų ar kitas „egzotiškas” kalbas, todėl mes tekstus iš tokių kalbų verčiame per tarpines (plačiausiai vartojamas) kalbas, bet jei atsirastų žmogus, mokantis tą kalbą, jis galėtų versti tiesiogiai iš tos kalbos. Įsivaizduokite, gauname latvišką tekstą ir turim jį versti iš ispanų kalbos. Turint omenyje lietuvių ir latvių kalbos bei teisės sistemų panašumą, vertimas iš ispanų kalbos nėra labai logiškas sprendimas, bet neturėdami vertėjų iš latvių kalbos, esame priversti tai daryti.
Net jei ir nemoki gerai kalbos, praverčia nors ir paviršutiniškas jos mokėjimas, kai reikia išspręsti kokią nors sąvokos problemą.
- Vertėjai nuolat tobulina ne tik užsienio kalbos žinias, bet ir plečia akiratį. Ką reikia daryti norint būti geru teisininku lingvistu?
-Norint būti geru teisininku lingvistu, reikia juo būti. Su akiračiu paprasčiau – atsisėdi prie kompiuterio, pasiimi kokį vokišką tekstą apie PVM taikymo ypatybes Austrijoje, ir nepajauti, kaip jis plečiasi.