Vis dar akivaizdūs ekonominės ir finansinės krizės pėdsakai, didžiulis nedarbas, ypač jaunų žmonių gretose, ekologiniai ir energetiniai iššūkiai, Ukrainos krizė ir jos akivaizdoje išryškėjęs ES bendros užsienio politikos nepakankamumas, ES lėšų naudojimo efektyvumo stygius ir bendra augimo stoka, gilėjantis vertybių chaosas ir euroskepticizmas ir t.t. – visa tai yra terpė, kurioje savo darbus turės tęsti bei naujai pradėti būsimas naujos kadencijos Europos parlamentas (EP).

Kalbant apie fundamentalių principų, kuriems pasiekti ir buvo sukurta Europos Sąjunga – laisvam žmonių, kapitalo, paslaugų judėjimui ir t.t. įgyvendinimą, reikia pripažinti, kad erdvės darbams dar yra labai daug. Pati aktyviai bendraudama su piliečiais ne kartą susidūriau su tokiomis jų gyvenimo situacijomis, kurios liudija, jog vis dar turime galybę ES mastu neišspręstų klausimų, dėl kurių ES piliečiai iki šiol negali pilnateisiai ir pilnavertiškai laisvai judėti, mokytis ar verslauti.

Dažnai tai susiję su nacionalinių ES valstybių vidiniais įstatymais ir taisyklėmis, kurie taikomi nepaisant fakto, kad jie iš esmės kertasi su pagrindiniais ES laisvo asmenų, kapitalo ar paslaugų judėjimo principais. Šioje vietoje, manau, EP turi ypatingai svarbią rolę ir plačias iniciatyvų galimybes – tuo ir turėtų pasinaudoti būsimos kadencijos europarlamentarai: tai puiki proga ne tik pasitarnauti visai ES, bet ir atlikti svarbiausią savo užduotį – tiesiogiai atstovauti ES piliečius jų kasdieniame gyvenime.

Nepakankamai iki šiol dar apsaugoti ir mūsų duomenys bei vartotojų teisės, kai kalbame ir apie virtualią erdvę, kurioje atsiduria vis didesnė mūsų gyvenimo dalis.

Šiandien pagrindinėmis Bendrijos problemomis įvardijamos didžiulės išlaidos socialinėms išmokoms, konkurencingumo stoka, nedarbas, finansinių sistemų nestabilumas, energetinio saugumo stoka.  

Kaip reikėtų spręsti šias problemas? Jau šios kadencijos EP ėmė vis dažniau garsiai kalbėti apie tai, jog per didelis koncentravimasis į socialinių išmokų politiką į niekur neveda, tiksliau vedą į dar didesnį nedarbą ir stagnaciją. Reikalinga kurti tokias sąlygas ir tokią aplinką, kad žmonės būtų skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Žinoma, yra dalis piliečių, kuriems ta pagalbą yra gyvybiška svarbi, tačiau didžiulė dalis pašalpų gavėjų tiesiog nenori dirbti, nes išmokos būna tokios pačios ar net didesnės nei minimalus darbo užmokestis.

Toks įprotis gali tęstis per kartų kartas, o tų, kurie turi tas išmokas uždirbti, surinkti valstybei biudžetą ir dar išsilaikyti patys - vis mažėja. Atėjo laikas ES įgyvendinti į augimą orientuotą politiką, kuri ilgainiui gali užtikrinti ir tvarią socialinę politiką, - kito kelio nėra. Kalbant apie finansų sistemą, galiu pasidžiaugti, kad praeinančios kadencijos EP labai aktyviai pradėjo darbus bankų sąjungai kurti, kas reiškia didesnę būsimą bankų atsakomybę bei didesnę ES piliečių apsaugą.

Energetinis saugumas – dar viena sfera, kuri ypač Ukrainos įvykių kontekste parodė, kad vienas svarbiausių būsimo EP darbotvarkės tikslų – energetinės sąjungos kūrimas, nepriklausomumo nuo rytų kaimynės mažinimas. Galima teigti, kad naujus iššūkius naujai išrinktam  Europos Parlamentui kels ir besikeičianti geopolitinė situacija, stiprėjantys Rusijos imperialistiniai siekiai ir iš to sekantis būtinumas padaryti Europą stipresnę ir vieningesnę, - tai dar vienas būsimų Lietuvos europarlamentarų uždavinys: kad jų atstovavimas užtikrintų ir Lietuvos užsienio politikos strateginių interesų įtraukimą visos Europos Sąjungos politikos tikslus. Žinoma, visų pirma – labai svarbu išsirinkti ir tinkamą šalies prezidentą, kurį antrajame ture rinksime tą pačią dieną kaip ir naująjį EP, ir kuris yra pagrindinis šią sritį kuruojantis ir už jos efektyvumą atsakantis mūsų nacionalinės valstybės asmuo.

Taigi, drąsiai galime teigti, kad nors naujai išrinktas Europos parlamentas po šio savaitgalio taps mažesnis pagal narių skaičių, - jo laukiantys darbai ir iššūkiai pareikalaus dar didesnio susitelkimo bei pastangų nei bet kada iki šiol.