Taip pat atliktas tyrimas parodė, jog EP nariai, atstovaujantys mažesnes ES valstybes nares, patenka tarp aktyviausių ir pasyviausių EP narių, tuo tarpu didžiąsias ES šalis nares atstovaujantys europarlamentarai atsidūrę šio sąrašo viduryje, rašo www.votewatch.eu.
Taip pat skirtingas ES šalis nares atstovaujančių europarlamentarų aktyvumas svyruoja priklausomai nuo vykdomos veiklos. Verta pastebėti, jog, pavyzdžiui, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę (JK) atstovaujantys EP nariai aktyvesni, kai teisės aktai svarstomi pagal bendro sprendimo procedūrą.
Portugalijai atstovaujantiems EP nariams dėl biurokratinių spragų vidutiniškai teko daugiausiai parengtų teisės aktų projektų, kurių didžioji dalis teko Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkui Vitalui Moreirai. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, mažiausiai pranešimų parengė EP nariai iš Baltijos šalių.
Įvertinus bendro sprendimo priėmimo procedūros ataskaitas, parengtas 2009 m. liepos mėn. – 2014 m. sausio mėn., bei atmetus jau minėtą susiklosčiusią situaciją su EP nariais iš Portugalijos, Vokietiją atstovaujančių EP narių veiklos rezultatų vidurkis aukščiausias.
Toliau išsirikiavusios Airija, Liuksemburgas, JK, Suomija ir Švedija. Visos šios valstybės – ES senbuvės. Šio sąrašo pabaigoje atsidūrusios Malta ir Lietuva. Šių ES šalių narių europarlamentarai neparengė nė vieno bendro sprendimo pranešimo, kuris būtų priimtas iki 2014 m. sausio mėn. vykusios plenarinės sesijos. Kroatija taip pat neparengė nė vieno pranešimo dėl bendro sprendimo priėmimo, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog Kroatija į ES įstojo tik 2013 m. liepos mėn.
2004–2009 m. EP kadencijos metu Austriją atstovaujantys EP nariai plenarinius posėdžius lankė pareigingiausiai. Tarp aktyviausių lankomumo prasme atsidūrė taip pat ir Slovakiją ir Liuksemburgą atstovaujantys EP nariai. Tuo tarpu tarp prasčiausiųjų atsidūrė Lietuvą, Graikiją ir Maltą atstovaujantys EP nariai.
MyEP primena, kad šių metų gegužės 25 dieną vyks rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai turės galimybę išreikšti savo valią ir tokiu būdu nulemti, koks Lietuvos veidas Europoje bus matomas kitus penkerius metus.