Jungtinėje Karalystėje, kuri yra vienos iš didžiausių lietuvių diasporų užsienyje namai, verda karštos aistros dėl šalies ateities Europos Sąjungoje. Premjeras Cameronas pažadėjo, jei vėl laimės rinkimus, net surengti referendumą dėl narystės ES. Tai būtų pirmas toks atvejis ES istorijoje ir Briuselio šviesiausios galvos neturi atsakymų, ką reiktų daryti, jei Britanija iš tikrųjų nuspręstų atsiskirti. Tačiau europinius klausimus palikime Europai, o pagalvokime, ką tai reikštų tūkstančiams lietuvių.

Nieko gero. Vienas iš garsiausių argumentų už išstojimą iš ES būtent ir atakuoja europiečius, atvykusius dirbti ir gyventi šioje šalyje. Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partija (UK Independence Party, UKIP) Europos Parlamento rinkimų išvakarėse vykdo atvirai prieš imigrantus nukreiptą kampaniją.

Neseniai pasirodę kontraversiški UKIP plakatai retoriškai klausia: "26 milijonai žmonių Europoje ieško darbo. Į kieno darbo vietas jie taikosi?". Kitame plakate išmaldos gatvėje prašo nuliūdęs statybininkas, o užrašas šalia skelbia: "Britanijos darbininkai kenčia dėl neribotos pigios darbo jėgos", suprask, imigrantų, kurie dirba pigiau.

Nors apklausos rodo, kad trečdalis britų galvoja, kad ši partija yra rasistinė (ITV News/Com Res apklausa), UKIP partija pirmauja EP rinkimų sąraše (balandžio 28 d. YouGov apklausa). Dėl tokio populiarumo, nacionalistinės ir antieuropietiškos nuotaikos plinta ir Camerono vadovaujamų konservatorių torių gretose.

Išstojimas iš Europos Sąjungos galėtų paliesti tūkstančius Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių, apsunkinti galimybes dirbti ir studijuoti šioje šalyje ar net įgalinti valdžią išspirti nepageidaujamus imigrantus. Ir nors lietuvių ir kitų ES šalių diasporos jau kurį laiką gyvena Britanijoje, į Camerono žadamą referendumą jos pakviestos nebus. Tačiau į EP rinkimus britų kvietimų nereikia.

Tam užtenka užpildyti registracijos formą (European Voter registration form), grąžinti ją iki gegužės 6 d. ir ateiti balsuoti gegužės 22 d. Šias formas galima rasti miestų tarybose ar tiesiog kreiptis į bet kokios partijos atstovus. Jos prieinamos ir internete.

Nors rinkimų į EP rezultatas neturės tokios reikšmės kaip nacionalinio parlamento rinkimai 2015 metais, nuo diskusijų apie ES įkaitusioje atmosferoje UKIP nesėkmė ar bent jau mažesnis, nei tikėtasi, populiarumas, gali suveikti kaip šaltas dušas euroskeptikams. O proeuropietiškų partijų, t.y. leiboristų ar liberalų demokratų, sustiprėjimas būtų nebloga pradžia ruošiantis kitų metų kritiniams mūšiams. Jau nekalbant apie tai, kad tai prisidėtų prie Europos Parlamento veiksmingumo ir efektyvumo, nes mokesčių mokėtojų pinigais finansuojami UKIP nariai šioje EP kadencijoje pademonstravo, kad nepaisant savo pagiežos ES ir vos ne šimtaprocentinio posėdžių ir balsavimų nelankymo, prieš dideles europarlamentarų algas jie neprotestuoja.

Stiprios ir susivienijusios diasporos istorijoje ne kartą yra prisidėjusios prie savo naujųjų namų ateities. Ar atėjo eilė ir lietuviams Britanijoje?