Šiuo metu nepaliaujamai kalbama apie sankcijas, kurių dėl įvykių Ukrainoje prieš Rusiją ėmėsi Vakarai. Dėl šios priežasties iš visuomenės akiračio beveik visiškai dingo prekybinis konfliktas, kurį, dalies ekspertų nuomone, galima būtų vertinti kaip faktines ekonomines sankcijas, kurias Rusija taiko Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu, rašo DW. 2014 m. sausio mėn. pabaigoje buvo visiškai uždraustas iš ES importuojamos kiaulienos įvežimas į Rusiją. Per metus iš šios produkcijos importo uždirbama 1,4 mlrd. eurų (4,83 mlrd. litų), o tai sudaro ketvirtadalį visos ES eksportuojamos kiaulienos vertės.
Po mėnesio ši byla atsidurs arbitražo teisme
„ES kiaulės tapo Rusijos valdžios įkaitėmis“, - pareiškė už prekybą atsakingo eurokomisaro Karelo de Guchto atstovas spaudai Johnas Clancy. Jei oficialus EK atstovas viešai nevengia tokių griežtų pasisakymų, galima teigti, jog situacija iš tiesų rimta. Būtent dėl šios priežasties ES po kelių nesėkmingų bandymų su Rusija surengti derybas šiuo klausimu, balandžio 8 dieną pateikė skundą PPO.
Pagal PPO taisykles, prieš perduodant bylą arbitražo teismui, konflikto pusės per 60 dienų po oficialaus kreipimosi į organizaciją bando rasti priimtiną sprendimą pasitelkus konsultacijas.
Konsultacijos šiam tikslui pasiekti prasidėjo balandžio 30 d., tačiau jų rezultatai sunkiai numatomi, nes nėra aišku, kokiais – sanitariniais ar politiniais – argumentais vadovaujasi Rusija.
Nevertėtų pamiršti, jog pastaraisiais metais buvo draudžiamas mineralinio vandens „Borjomi“ iš Gruzijos, vyno iš Moldovos ir saldainių iš Ukrainos įvežimas į Rusiją. Šie draudimai sutapdavo su politinių santykių paaštrėjimu. Naujausias tokio pobūdžio draudimas – tai balandžio mėn. Rusijos žemės ūkio ir veterinarijos priežiūros tarnybos „Rosselchoznadzor“ Varšuvai skirtas įspėjimas dėl galimo draudimo įvežti vaisius ir daržoves iš Lenkijos į Rusiją. Lenkija – ES ir NATO narė, palaikanti naująją Kijevo valdžią, - didžiausia obuolių eksportuotoja visame pasaulyje, o didžiausios jų pirkėjos – Muitų sąjungos narės Rusija ir Baltarusija.
Situacija dėl afrikinio kiaulių maro prasčiausia per pastaruosius 40 metų
„Tokio pobūdžio priemonės daugiausiai paremtos politiniais motyvais“, - įsitikinusi Berlyne įsikūrusio fondo „Mokslas ir politika“ vadovė Susan Stewart. Draudimas įvežti kiaulieną iš Rusijos gali turėti politinę potekstę: šis sprendimas buvo priimtas 2014 m. sausio mėn. pabaigoje augančio ES palaikymo Kijevo Maidanui fone. Tačiau šiuo atveju buvo siųstas nedviprasmiškas veterinarijos tarnybų pavojaus signalas – Lietuvoje ir Lenkijoje užfiksuotas afrikinis kiaulių maras.
Žmogui ši liga visiškai nepavojinga, tačiau kiaulėms ji mirtina. Tuo tarpu kovojant su šiuo virusu tenka visiškai išnaikinti kiaules regione, kuriame paplinta šis virusas. Su šiuo metu įsiplieskusiu afrikinio kiaulių maro virusu Rusija kovoja jau penkerius metus, tačiau virusas ir toliau plinta vis naujuose šalies regionuose. Ekspertų manymu, šiuo metu susiklosčiusi situacija – sudėtingiausia per pastaruosius keturiasdešimt metų.
„Šių metų pradžioje virusas pateko į nelabai didelį kiaulių auginimo kompleksą Tulos apskrityje, todėl teko sunaikinti 60 tūkst. kiaulių“, - pasakojo Nacionalinės mėsos gamintojų asociacijos vykdomajam komitetui vadovaujantis Sergejus Jušinas. Dėl šios priežasties kiaulių augintojai Rusijoje baiminasi kitų galimų viruso plitimo šaltinių, nepriklausomai nuo to, ar jie į Rusijos teritoriją patektų iš Baltarusijos, Ukrainos ar ES. Iš Baltarusijos įvežamos kiaulienos draudimas taip pat buvo pradėtas taikyti, tačiau atlikus regionalizaciją iš dalies šis draudimas buvo panaikintas.
Nevertėtų pamiršti, kad į Lietuvą ir Lenkiją afrikinio kiaulių viruso užkratas, kurį taip pat perneša ir šernai, pateko būtent iš Baltarusijos. S. Jušinas tai vertina kaip ES atsakomybės stoką. „Apie tai, jog afrikinis kiaulių maro virusas – tai ne vien Rusijos problema, aš kalbėjau su kolegomis Briuselyje ir Otavoje dar 2010 m. Mačiau, kas vyksta Rusijoje, todėl kuo puikiausiai žinojau, kad negalėsime išvengti viruso plitimo per Baltarusijos teritorija už Rusijos ribų“, - sakė jis.
Keistas tarpusavio supratimo nebuvimas
Anot S. Jušino, reikėjo tuo metu suvienyti jėgas bei padaryti spaudimą Rusijos valdžiai, kad ši aktyviau imtųsi šios problemos sprendimo. Tačiau didelę patirtį kovojant su afrikiniu kiaulių maro virusu turintys Rusijos kolegos ES kažkodėl neatliko būtino darbo bei neišaiškino Rusijos valdžiai šio pavojaus rimtumo“, - apgailestavo S. Jušinas. Taip pat jis išdėstė nuomonę, jog ES dalis eksportuotojų galėjo vadovautis štai tokiais vertinimais: „Jei žus Rusijoje auginamos kiaulės, mes galėsime galutinai užvaldyti rinką.“
Be kiaulienos importo neapsieisianti Rusija uždraudė šios produkcijos importą iš Lietuvos ir Lenkijos. ES vertina produkcijos iš Lenkijos ir Lietuvos importo draudimą kaip teisėtą sprendimą, tačiau nesupranta, kodėl buvo nuspręsta drausti kiaulienos importą iš visų ES šalių narių. Tačiau už prekybą atsakingo eurokomisaro C. de Guchto įsitikinimu, sprendimas, kurį priėmė Rusija, yra akivaizdžiai neproporcingas ir pažeidžia PPO taisykles.
Raštiškame Vokietijos Žemės ūkio ministerijos pranešime teigiama, jog šią situaciją galima būtų išspręsti panaikinant draudimą importuoti kiaulieną iš Nyderlandų ir Danijos, nes šios šalys neturi sienos su Lietuva ir Lenkija. Vokietijos įsitikinimu, Rusija galėtų laikytis regionalizacijos principo Vokietijos tiekėjų atžvilgiu, t.y. leisti mėsos produktų tiekimą iš su Lenkija nesiribojančių Vokietijos federacinių žemių.
„Tiekimo diferencijavimo priemonę „Rosselchoznadzor“ siūlė nuo pat pradžių. Balandžio 29 d. aš asmeniškai telefonu kalbėjausi su Briuseliu bei aptariau šį variantą su ES mėsos gamintojų asociacija“, - patikino S. Jušinas. Akivaizdu, kad abi pusės siekia to paties, tačiau vis dėlto jau tris mėnesius nepavyksta rasti sprendimo. Ar tai reiškia, kad šios mįslės neįmanoma įminti, negalvojant apie politiką?