Nuo to laiko, kai prieš metus JAV buvo nustatytas šis virusas, jau nugaišo apie septyni milijonai kiaulių. Virusui patekus į kiaulių organizmą, šis pažeidžia virškinamąjį traktą, sutrikdydamas skysčių įsisavinimą bei sukeldamas mirtį dėl dehidratacijos. Paprastai senesnės kiaulės nuo šio viruso nenugaišta.
„Su siaubu stebime šio viruso siautėjimą, tuo tarpu atrodo, kad Europai tai visiškai nerūpi“, - pasipiktinimo neslėpė Jungtinės Karalystės (JK) valstybinės kiaulių asociacijos vadovė Zoe Davies.
Kiaulių epideminės diarėjos virusas plinta per išmatas. Anot JAV ekspertų, net ir nedidelis užkrėstų išmatų kiekis gali pakenkti daugybei kiaulių, rašo „Euractiv“. Jie paskaičiavo, kad šaukšto užkrėstų išmatų pakaktų užkrėsti visą 65 mln. JAV kiaulių populiaciją. Taip pat teigiama, jog pašaras, ypač gaminamas iš kiaulių kraujo, gali turėti įtakos šio viruso plitimui.
Iš kraujo gaminami produktai, tokie kaip kiaulių plazma, dažnai naudojami šeriant paršiukus po nujunkymo visame pasaulyje, įskaitant ir Europą.
„Kai kurie baltymais praturtinti šalutiniai gyvūniniai produktai, tokie kaip kraujo miltai, naudojami pašarų gamybai. Tokiu būdu ši liga gali plisti“, - sakė Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos generalinis direktorius Bernardas Vallatas.
Egzistuoja nuomonė, jog mirtinas virusas į Šiaurės Ameriką atkeliavo iš Kinijos, nors dar nėra aišku, kaip tiksliai tai galėjo įvykti.
Remiantis Amerikos mikrobiologijos draugijos žurnale „mBio“ išspausdintu pranešimu, JAV siautėjantis virusas beveik visiškai identiškas Kinijos Anhui provincijoje užfiksuotam virusui.
„Mes radome genetinių panašumų tarp šių dviejų virusų, tačiau nesame linkę sieti Kinijoje ir JAV užfiksuotų virusų“, - patikino B. Vallatas.
Ispanija – didžiausia kiaulių augintoja Europoje, tuo tarpu Vokietija – didžiausia Europoje kiaulienos produktų gamintoja.
„Stebime situaciją JAV ir kitose šalyse, susiklosčiusią dėl kiaulių epideminės diarėjos viruso“, - patikino Vokietijos kiaulienos produktų gamintojų asociacijos ZDS atstovas Klemensas Schulzas.
„Šiek tiek stebina tai, jog Europoje apie tai kalbama taip mažai, atsižvelgiant į galima šio viruso poveikį“, - nuostabos neslėpė K. Schulzas.
Šis virusas nėra pavojingas žmonėms, todėl jis nekelia pavojaus maisto saugumui, tačiau šio viruso plitimas reikštų didelius nuostolius.
Siekiant sustabdyti snukio ir nagų ligos plitimą JK 2001 m. teko išskersti daugiau nei dešimt milijonų avių ir galvijų. Tai šiai šaliai kainavo apie 8 mlrd. svarų sterlingų (apie 34 mlrd. litų). Nukentėjo taip pat ir turizmo sektorius.
Ar Europa pasirengusi atremti virusą?
Europos Komisijos (EK) atstovas Fredericas Vincentas pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) neturi bendrų suderintų kovos su šiuo virusu priemonių. Jis pridūrė, kad šis klausimas su ES šalių narių ekspertais buvo aptartas per prieš dvi savaites įvykusį susitikimą.
„Siekdama atnaujinti rizikos įvertinimą, EK kartu su ES valstybėmis narėmis atidžiai stebi situaciją“, - patikino F. Vincentas.
Nuosaikesnis kiaulių epideminės diarėjos viruso proveržis buvo užfiksuotas Europoje XX a. aštuntajame dešimtmetyje, tačiau jis nesukėlė rimtesnių problemų, o prisitaikius gyvulių imunitetui, šis virusas po truputį išnyko iš kiaulių organizmų.
„Akivaizdu, kad šis virusas mutavo ir tapo atsparesnis. Iš esmės galima teigti, kad mūsų auginami gyvuliai neturi imuniteto šiam virusui“, - neabejojo Z. Davies.
Europos gyvūninės kilmės baltymų tyrimų asociacijos atstovo teigimu, šios organizacijos nariai ištyrė kraujo produktus, tačiau kol kas tyrimų rezultatai neigiami. Jo teigimu, Europoje pašarui gaminti naudojamas kraujas tik iš ES.
Z. Davies teigimu, būtina imtis griežtesnių saugumo priemonių. Ji pateikė pavyzdžius, kai į skerdyklą kiaulės atgabenę sunkvežimiai išvažiuodavo iš skerdyklos teritorijos jau su viruso užkratu.
„JK labai daug dėmesio skiriame sunkvežimių valymui skerdyklose bei stengiamės užtikrinti, kad tai būtų atliekama kiek įmanoma efektyviau“, - patikino ji.
Jei virusas vis dėlto patektų į Europą, jis paplistų po žemyną labai greitai, nes vienoje šalyje veisiamos kiaulės skresti gabenamos į kitose šalyse esančias skerdyklas.
Deja, Vokietija patenka į didelės užsikrėtimo rizikos grupę, nes tai – tranzitinė kiaulių transportavimo valstybė. Mes importuojame didelius gyvų kiaulių kiekius iš Nyderlandų ir Danijos“, - sakė K. Schulzas.
Tuo tarpu B. Vallatas įsitikinęs, kad šio viruso paplitimui galima užkirsti kelią.
„Sugriežtinus į gyvulininkystės ūkius įvežamų produktų, įskaitant ir pašarą, patikrinimo procedūrą, galima apsaugoti kiaules nuo virusų, įskaitant ir šiuo metu JAV siautėjantį kiaulių epideminės diarėjos virusą. Tai nėra visiškai naujas iššūkis, todėl žinome, kaip apsaugoti gyvulininkystės ūkius“, - patikino jis.
„Turime pasirūpinti, kad viskas, kas įvežama ir išvežama iš šių ūkių, būtų sterilu“, - pridūrė B. Vallatas.