Taigi, prieš rengiantis į kelionę net ir po daugeliui jau šiek tiek žinomą ir toli gražu nesvetimą Europos Sąjungą, tikrai verta pasidomėti tiek vietomis, kur karaliauja kišenvagiai, tiek ir būdais, kaip nuo jų apsisaugoti.
ES – nesaugi?
Ar prieš bet kurią kelionę pagalvojate, kiek jos metu būsite saugūs? Jei ruošiatės vykti į Egiptą ar Turkiją ir ketinate ne vien gulėti paplūdimiuose, bet ir užeiti į vietinius turgus bei pasigrožėti miestais, ten jau lankęsi draugai ar pažįstami greičiausiai užsimins, jog būtumėt atsargūs. O ar tokių patarimų sulaukiate ir ketindami keliauti po ES? Jei ne – tai reiktų susirūpinti. 28 valstybių Sąjungoje gausu populiarių turistinių vietų, kur galima labai skaudžiai nukentėti nuo įvairiausio plauko vagių.
Faktų, reikalingų tokiai nuomonei pagrįsti, rasti nesunku. 2010 metais kelionių puslapis „TripAdvisor“ nurodė 10 Europos didmiesčių, kuriuose tikimybė nukentėti nuo kišenvagių yra didžiausia. Sąrašas atrodo taip: Barselona (Ispanija), Roma (Italija), Paryžius (Prancūzija), Madridas (Ispanija), Atėnai (Graikija), Praha (Čekija), Kosta Blanka (Ispanija), Lisabona (Portugalija), Tenerifė (Ispanija) ir Londonas (Didžioji Britanija).
Manote, kad esate pakankamai atsargūs, jog neitumėte į neaiškias vietas? „TripAdvisor“ lankytojai įspėja, kad „kišenių kraustytojai“ aukų pirmiausiai tyko pačiose populiariausiose ir žinomiausiose vietose. Pavyzdžiui, Romoje daugiausiai rankinių ir piniginių pavagiama prie Trevi fontano, Paryžiuje – prie Eifelio bokšto, o Atėnuose – Akropolio teritorijoje.
Situacijos nepataiso ir metais anksčiau „TripAdvisor“ pristatytas pasaulio vietų, kuriose karaliauja kišenvagiai, dešimtukas. Net 8 vietos čia teko Europai: šalia Buenos Airės (Argentina), Hanojaus (Vietnamas) vėl išsirikiavo Barselona, Roma, Madridas, Praha, Paryžius, Florencija, Amsterdamas ir Atėnai.
Galiausiai įspėjamuoju signalu turėtų tapti įvairių šalių žiniasklaidoje pasirodanti informacija, jog kišenvagiai tiesiog migruoja iš vienos šalies į kitą ir net neslepia, kad, tarkime, Londono metro jų laukia lengvut lengvutėlis grobis. Tad nors Didžiosios Britanijos informacija apie Rumunijoje namuose vaikams rengiamas kišenių kraustymo pamokas primena stereotipų pilną gąsdinimo ir nuteikinėjimo prieš imigrantus strategiją, sugaunamų ilgapirščių statistika vis tik neleidžia to laikyti išsigalvojimu.
Kelionėms būtina ruoštis
Informacija, žinios ir atsargumas kelionės metu dar nepakenkė nei vienam keliautojui. Tad prieš vykstant į pasirinktą šalį, pasak Valstybinio turizmo departamento Teisinio reguliavimo sk. vedėjos Vaivos Vaitkaitytės, vertėtų atkreipti dėmesį į konkrečiai šaliai būdingus ypatumus, apie kuriuos informacija viešinama ir Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų tinklapiuose. Pavyzdžiui, Lietuvos ambasados Lisabonoje puslapyje prie bendrų duomenų apie Portugaliją nurodoma, jog „keliaujant Portugalijoje patartina saugotis kišenvagių, net ir trumpam nepalikti be priežiūros savo asmeninių daiktų, nesinešioti vertingų daiktų. Automobilyje palikti asmeninius daiktus yra nesaugu (net ir bagažinėje). Kišenvagiai ypatingai aktyvūs turistų susibūrimo vietose, populiariuose visuomeninio transporto maršrutuose. Tamsiu paros metu nepatartina vaikštinėti atokiomis gatvėmis“. Anot specialistės, šiuo klausimu vertėtų konsultuotis ir su kelionių organizatoriais.
Informacija teikiama ir Europiniu lygmeniu.
“Europos vartotojų centras (veikia 28 ES valstybėse narėse bei Norvegijoje ir Islandijoje) skelbia informaciją apie ypatumus skirtingose valstybėse“, - aiškino Vaiva Vaitkaitytė.
Specialistė rekomendavo nepamišti ir pačių paprasčiausių taisyklių, kurios gali padėti išvengti nemalonaus ir nuostolingo susidūrimo su kišenvagiais.
„Reikėtų nepamiršti, jog turistas, išvykęs iš savo šalies, atsipalaiduoja, ilsisi, todėl neretai tampa kišenvagių taikiniu. Patarimai - niekada neprarasti budrumo, saugoti asmeninius daiktus, nepalikti jų viešose vietose be priežiūros, ypatingai saugoti asmens dokumentus. Ypatingo atidumo reikėtų neužmiršti tokiose masinio susibūrimo vietose, kaip viešojo transporto priemonės, prekybos vietos, įvairūs masiniai renginiai, oro uostai ir kt. Kaip papildoma apsaugos priemonė galėtų būti turto draudimas keliaujantiems po užsienio valstybes“, - vardijo Valstybinio turizmo departamento atstovė.
Gelbsti draudimas?
Nuo kiekvieno keliautojo priklauso, kokį apsisaugojimo nuo kišenvagių lygį jis pasirenka. Galima įsivaizduoti, kad „man niekada nieko blogo nenutinka” ir į viską numoti ranka, domėtis ir rinkti informaciją bei keliaujant vadovautis įvairiais patarimais. Dar vienas būdas – draudimas.
ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Asmens ir civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovas-teisininkas Gintaras Ašmenskas teigia, jog statistiškai žmonės dažniausiai renkasi tik sveikatos draudimą, o turto saugumas lieka antrame plane.
„Mūsų statistikos Lietuvoje duomenimis, dažniausiai draudimo sutartys yra sudaromos tik dėl medicininių išlaidų kompensavimo susirgus arba patyrus traumą užsienyje. Deja, keliautojai savo turto saugumu kelionės metu rūpinasi nepakankamai”, - situaciją pristatė specialistas.
Anot teisininko, norintys apdrausti savo turtą taip pat turėtų pasidomėti ir tiksliai žinoti, kokią apsaugą draudimas teikia.
“Pilna kelionių draudimo apsauga garantuoja keliautojams kompensaciją turto vagystės atveju. Kišenvagystė iš kitos rūšies vagysčių išsiskiria tuo, kad pavagiamas turtas, esantis žmogaus kūno erdvėje, tai yra, dažniausias kišenvagių grobis yra pinigai ir dokumentai. Šiuo aspektu yra paminėtina, kad pagal draudimo sutarties sąlygas nėra kompensuojami piniginių lėšų praradimai, o yra kompensuojamos jų pristatymo išlaidos. Taip pat yra kompensuojamos išlaidos, susijusios su asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pagaminimu: pragyvenimo, administracinės, kelionės į konsulatą ar ambasadą išlaidos”, - paaiškino G. Ašmenskas.
Ekspertas taip pat atskleidė, kad klientai, kurie kreipiasi į „ERGO Insurance“ dėl vagysčių ar kišenvagysčių, nėra retenybė.
“Pasitaiko pranešimų dėl vagysčių iš automobilių, viešbučio kambarių. Tokiais atvejais draudimo apsauga yra taikoma, jeigu apdraustasis ėmėsi atsargumo priemonių, tai yra, patalpa buvo uždaryta ir užrakinta taip, kad į ją neįmanoma patekti, nepalikus įsilaužimo pėdsakų”, - tvirtino specialistas.
Tam, jog iliustruotų atvejų įvairovę ir vagių bei kišenvagių išradingumą G. Ašmenskas papasakojo ir apie realų klientų atvejį.
“Šeima važiavo automobiliu Italijoje. Sustojus prie sankryžos, privažiavo motociklininkas ir parodė, kad nuleista padanga. Apdraustasis sustabdė automobilį ir visa šeima išbėgo pažiūrėti padangos, kuri iš tiesų buvo nuleista. Tuo tarpu motociklininkas staiga atidarė užpakalines automobilio dureles ir pagrobė didelės vertės rankinę, lagaminą ir paspruko. Kaip vėliau paaiškėjo, motociklininkas avėjo batus su smaigaliu priekyje, kuris ir pradūrė padangą. Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju”, - komentavo teisininkas.
Pagrindiniai keliautojų patarimai, kaip apsisaugoti nuo kišenvagių:
1. Niekuomet nelaikykite piniginės ar kitų vertingų daiktų užpakalinėse kišenėse net tais atvejais, kai jos yra su sagomis. Tai tikrai pats lengviausias grobis kišenvagiams.
2. Saugokitės dėmesio nukreipimo taktikų – kai šalia jūsų kažkas nukrenta/būna numetama, jus kuo nors apipila ar paprasčiausiai apstumdo. Kai atsiduriate minioje, daiktus saugokite dar budriau.
3. Kišenvagiai dažnai dirba poromis ar net grupėmis. Būkite atsargūs su bet kokiais nepažįstamaisiais. Kartais labai nepavojingai atrodantys asmenys – vaikai ar senoliai – gali būti didesnės operacijos dalis.
4. Būkite labai atsargūs mažose erdvėse ir šalia įvairių praėjimų. Taip pat stenkitės nestovėti šalia durų, kuomet iš traukinių išlipa daug žmonių – grupė kišenvagių gali pakenkti ir per tas dvi sekundes, kol pro jus praeis.
5. Prieš leisdamiesi į kelionę sumažinkite savo piniginės turinį kiek tik įmanoma – kuo mažesnis atrodo turinys, tuo mažiau piniginė bus įdomi kišenvagiams.