Šį prašymą A. Merkel išreiškė gegužės 1 d. telefoninio pokalbio su V. Putinu metu.

A. Merkel spaudos tarnybos pateikiamais duomenimis, telefoninio pokalbio metu ji priminė V. Putinui apie Rusijos kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narės atsakomybę bei paragino vykdyti įsipareigojimus, rašo „Euobserver“.

A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas pridūrė, kad įkaitų laikymas – tai visiškai nepriimtinas ir nusikalstamas veiksmas.

Tačiau Kremliaus išplatintame pranešime teigiama, jog V. Putinas pažymėjo, kad šiuo metu svarbiausia išvesti visas [Ukrainos] karines pajėgas iš Rytų Ukrainos, sustabdyti smurtą bei nedelsiant pradėti valstybinį dialogą dėl konstitucinių reformų, kuriame dalyvautų visi regionai bei visos politinės grupės.

Sukilėliai Rytų Ukrainos Slovjansko mieste įkaitais laiko 11 ESBO stebėtojų.

Prorusiški separatistai stebėtojus vadina karo belaisviais bei neigia gaunantys įsakymus iš Rusijos.

Gegužės 2 d. situacija Slovjanske paaštrėjo pasirodžius pranešimams, jog Ukrainos karinės pajėgos susirėmė su separatistais bei mėgina perimti miesto kontrolę.

Gegužės 2 d. A. Merkel ketina susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama Vašingtone tam, kad aptartų tolimesnius veiksmus sprendžiant Ukrainos krizę.

Anot S. Seiberto, jei Rusija nerodys jokių situacijos Ukrainoje įtampos mažinimo ženklų, ES ir JAV kartu gali imtis trečiojo sankcijų paketo įgyvendinimo.

Trečiasis sankcijų paketas apimtų energetikos, bankų, aukštųjų technologijų ir ginklų pramonės sektorius.

JAV Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney gegužės 1 d. žiniasklaidos atstovams pranešė, jog V. Putino planai apsilankyti Kryme gegužės 9 d. neturėtų tapti priežastimi, dėl kurios būtų imtasi trečiojo paketo sankcijų įgyvendinimo.

Tačiau jis taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jei Rusija ir toliau vykdys provokacijas, įskaitant potencialius karinius veiksmus bei tiesioginį karinį įsiveržimą per Ukrainos sieną, prieš Rusiją bus imtasi griežtesnių ekonominių kovos priemonių.

Tuo tarpu verslo interesų Rusijoje turinčios JAV ir Europos Sąjungos (ES) įmonės ragina politikus susilaikyti nuo tokių sprendimų priėmimo.
Vokietijoje prieš sankcijas nutaikytą lobistinę veiklą vykdo „Basf“, „Siemens“, „Volkswagen“, „Adidas“ ir „Deutsche Bank“. „Boikoto efektyvumą turėtų įvertinti politikai ir istorikai, tačiau aš tuo abejoju“, - patikino „Basf“ įmonės generalinis direktorius Kurtas Bockas, kurio valdomą įmonę sieja glaudūs ryšiai su Rusijos gamtinių dujų milžine „Gazprom“.

Vokietijos ir Rusijos vykdoma prekyba per metus siekia 76 mlrd. eurų (apie 262 mlrd. litų). Rusijoje komercinę veiklą vykdo 6 200 Vokietijos įmonių, todėl trečiasis sankcijų paketas Vokietijai reikštų 300 tūkst. darbo vietų praradimą.

J. Carney savo ruožtu pareiškė, kad politiniai tikslai šalių vadovams yra daug svarbesni už verslo interesus. „Klausimas dėl to, kokį poveikį šie veiksmai turės tiek JAV, tiek ir likusiam pasauliui, keliamas nėra. Svarbu tai, kad šių veiksmų pasekmės Rusijai bus daug didesnės“, - patikino jis.
JAV opozicinės Respublikonų partijos senatoriai įsitikinę, kad A. Merkel sprendimai, formuojantys ES užsienio politiką, yra pernelyg švelnūs.

„Neabejotinai mums reikia aiškesnės, tikslingesnės bei vieningesnės pozicijos“, - įsitikinęs gegužės 1 d. vakarienėje su A. Merkel dalyvavęs JAV senatorius Jeffas Sessionsas.

Keletą kartų Kijeve lankęsis bei paramą provakarietiškai Ukrainos vyriausybei išreiškęs JAV senatorius Johnas McCainas pridūrė, jog Vokietijos pramonės sektoriaus lobistai [..] taip pat gali atsidurti ir Vokietijos vyriausybėje, o tai jau būtų tikra gėda.