Darbas XXI amžiuje turėtų būti kūrybiškumo, dalyvavimo, saugumo ir pagarbos darbuotojams sinonimas. Tačiau šiuo metu daugeliui žmonių, taip pat tų, kuriems šiuo laikotarpiu pavyksta grįžti į darbo rinką, darbas siejasi su nesaugumu, darbo užmokesčio mažėjimu ir lenktynėmis dėl žemesnių standartų.

Dabar, kai ekonomika pradeda atsigauti, o nedarbas Europoje – mažėti, turime skirti daugiau dėmesio darbo sąlygoms ir jų gerinimui. Augimas bus spartesnis ir tvaresnis tik tuomet, jei pajėgsime didinti investicijas ne tik į fizinę infrastruktūrą bei įgūdžius, bet ir į darbo sąlygas.

Nors ES darbo rinkose ir darbo vietose padidėjo nerimas ir nepasitenkinimas, reikia nepamiršti, kad ES valstybėse narėse esama ir vienų iš geriausių pasaulyje stiprios socialinės partnerystės, įmonių socialinės atsakomybės ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimo modelių.

Našiausia ir konkurencingiausia ekonomika yra tų ES šalių, kuriose aukšto lygio socialinės investicijos ir darbuotojų teisių apsauga sėkmingai derinama su lankstumu, našumu ir dinamišku socialiniu dialogu. Jų pavyzdžiai rodo, kad investicijos į perėjimą iš mokymo įstaigos į darbo rinką ir investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą pasiteisina – dėl jų didėja užimtumas ir vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas, o socialinės apsaugos sistemos tampa tvaresnės.

Kai kurie žmonės vis dar neįvertina šios srities ES darbo teisės svarbos arba abejoja jos reikšmingumu ateityje. Tačiau Europos Sąjungai ir dėl ekonominių, ir dėl socialinių priežasčių tenka esminis vaidmuo apsaugant tinkamas darbo sąlygas.

Būtent ES teise užtikrinama darbuotojų teisė į minimalias mokamas atostogas, nustatytas maksimalus savaitinis darbo laikas ir užtikrinama teisė, kad su darbuotojais būtų konsultuojamasi dėl jiems įtakos turinčių darbdavių sprendimų ir kad jie būtų informuojami apie juos. ES teisės aktais darbuotojai apsaugomi ir darbdavio nemokumo atveju, taip pat nuo tokio nesąžiningo elgesio, kai viena po kitos sudaromos terminuotos darbo sutartys, ir nuo diskriminacijos.

Vykdant keletą naujausių ES iniciatyvų dėmesys sutelktas į darbo sąlygų gerinimą apsaugant pažeidžiamesnius darbuotojus. Jauniausi pažeidžiami darbuotojai yra stažuotojai, kurie dažnai išnaudojami, o tai yra nepriimtina. Siekdama geriau juos apsaugoti, Komisija pasiūlė naują stažuočių kokybės sistemą, kurią valstybės narės priėmė kovo mėnesį. Šia sistema siekiama užtikrinti, kad šiems jauniems darbuotojams būtų sudarytos sąlygos saugiai įgyti vertingos darbo patirties.

Labiau pažeidžiami yra ir restruktūrizuojamų įmonių darbuotojai. Tokioje padėtyje niekada negali būti lengva. Tačiau iš dabartinių geriausios patirties pavyzdžių ES matyti, kad pokyčius įmanoma numatyti ir valdyti taip, kad neigiamos socialinės pasekmės ir žala žmonėms būtų kuo mažesnės, parengti darbuotojus technologinėms naujovėms ir padėti atleistiems darbuotojams susirasti kitą darbą. Todėl Komisija pasiūlė kokybės sistemą, kad tokiais sėkmingos veiklos pavyzdžiais būtų skatinama sekti.

Kita problema, dėl kurios sunku užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas, – nedeklaruojamas darbas, nes nedeklaruoti darbuotojai nėra apsaugoti. Siekdama veiksmingiau kovoti su šia problema ir nedeklaruojamą darbą pakeisti teisėtu ir deramu darbu, Komisija neseniai pasiūlė sukurti naują ES platformą, padėsiančią įvairioms valstybių narių teisėsaugos institucijoms veiksmingiau bendradarbiauti.

Be to, Komisija rengia naują strateginę 2014–2020 m. darbuotojų saugos ir sveikatos programą. ES taisyklės ir Europos strategijos jau padėjo išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, todėl darbuotojai yra sveikesni, saugesni, labiau motyvuoti, jie dirba našiau ir rečiau neatvyksta į darbą.

Įmonėms tai naudinga ne tik dėl didesnio našumo, bet ir dėl to, kad jos gali konkuruoti vienodomis sąlygomis visoje ES bendrojoje rinkoje, joms nereikia laikytis 28 skirtingų taisyklių rinkinių arba nelygiomis sąlygomis konkuruoti su bendrovėmis, kurios savo darbuotojams nesudaro saugių darbo sąlygų.

Pagal naująją strategiją bus siekiama pasirūpinti, kad įmonėms būtų lengviau taikyti esamas taisykles ir atremti naujus iššūkius (pavyzdžiui, su darbu susijusio streso problemą).

Europos Komisija propaguoja darbo teisių ir deramo darbo idėjas ir už ES ribų. Ji skatina ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tarptautines darbo konvencijas, kuriose nustatyti pagrindiniai darbo standartai.

TDO standartai paskatino formuoti ES darbo teisę, kuri grindžiama gausiu Europos darbo teisės aktų paveldu ir daugelyje valstybių narių nuo seno gyvuojančia kolektyvinių derybų tradicija. Tarptautinė darbo diena – tai proga prisiminti šį vertingą palikimą, kurį turėtume perduoti ateities kartoms.