Pagrindinius vaidmenis ES politikos praeityje atlikę ir galimai ateityje atliksiantys Martinas Schulzas, Jeanas Claude’as Junckeris, Guy Verhofstadtas ir Ska Keller tiesioginiame televizijos eteryje išsakė savo poziciją dėl opiausių ES klausimų, praneša „Euronews“.

Be jokios abejonės, šie klausimai susiję su krizės įveikimu ir nedarbu, o taip pat su išorės politika ir bendru rinkėjų nepasitikėjimu viršvalstybine valdymo sistema.

M. Schulzas, Europos socialistų partija:

„ES rinkimų problema ta, jog ES šalių narių piliečiai nebevertina šių rinkimų rimtai. Kadangi ES rinkimai nėra vertinami rimtai, Europos Parlamente (EP) gali atsirasti vis daugiau radikalų. Būdamas vokiečiu, aš negaliu net įsivaizduoti, kad nacistinės partijos atstovai gali tapti europarlamentarais ir vėl imtis Adolfo Hilterio idėjų propagavimo.

ES kaip vieno organizmo išorės politika taip pat kelia nemažai klausimų. Nemaža rinkėjų dalis vadina ją „minkšta“ ar net „bedante“, ypač pastarųjų įvykių Ukrainoje kontekste.

J. C. Junckeris, Europos liaudies partija:

„Tie, kas kritikuoja ES dėl nepakankamai griežtos reakcijos, trokšta karo – tai yra alternatyva sankcijoms. Aš nenorėčiau karo Europoje, pakaks tų, kurie jau įvyko. Turėtume panaudoti minkštąją galią dialogui pradėti bei spaudimo Rusijai darymui. Nemanau, kad per artimiausius dešimt metų Ukraina įstos į ES. Šiai šaliai būtina įgyvendinti daugybę reformų.“

G. Verhofstadtas, Europos liberalų ir demokratų aljansas:

„V. Putinas nesustos, jei matys, kad ES silpna ir nepajėgi imtis bent jau sankcijų konkrečių V. Putino aplinkoje esančių asmenų atžvilgiu, jau nekalbant apie ekonomines sankcijas.

Šiuo metu mes to nesiimame. JAV ėmėsi oligarchų, tuo tarpu mes neturime drąsos prieš juos pradėti kovą.“

Kalbėdami apie Rusiją, debatų dalyviai negalėjo praleisti energetikos temos. Debatų dalyvių manymu, alternatyvų iš Rusijos tiekiamoms dujoms paieškos turėtų tapti esminiu tikslu ES.

Ska Keller, Europos žaliųjų partija:

„Esu visiškai įsitikinusi, kad būtina mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Man gėda, jog ES biudžetas buvo apkarpytas tokioje jautriose srityje kaip atsinaujinantys energijos ištekliai, energijos išteklių panaudojimo efektyvumas bei parama smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lėšų karpymą šiose ypatingai reikšmingose srityse palaimino mano brangus kolegos, dalyvaujantys šiuose debatuose.“

Pabaigai kandidatai į EK postą išsakė, kas, jų nuomone, yra svarbiausia ES ateičiai. Kitaip tariant, kandidatų buvo paprašyta nurodyti, kodėl rinkėjai turėtų balsuoti būtent už jų atstovaujamą partiją.

J. C. Junckeris:

„Norėčiau ir vėl suvienyti ES. Esu kategoriškai prieš naujų skiriamųjų linijų Europos žemėlapyje braižymą – jų ir taip pakanka. Pasisakau prieš kalbas, jog ES yra padalinta į pietinę ir šiaurinę dalis. Turime ir vėl suvienyti Europą.“

M. Schulzas:

„Noriu grąžinti europiečiams tikėjimą teisingumu ir sąžiningumu, parodyti, kad ES institucijos rūpinasi kiekvieno ES gyventojo asmeniniais interesais. Mums reikia ES, kuri tarnautų ES šalių narių gyventojams, o ne bankininkams ir spekuliantams.“

Guy Verhofstadtas:

„Mums reikia naujų lyderių ES, kurie suplėšys senus konservatorių ir socialistų receptus, nes konservatoriai gina tik savo neliečiamumo statusą, tuo tarpu socialistai mano, kad naujos skolos padės jiems suduoti lemiamą smūgį krizei, nors būtent dėl įsiskolinimų krizė ir prasidėjo.“

Ska Keller:

„Mes, žalieji, norime, kad ES rūpintųsi žmonėmis. Tai ne tik bendroji rinka, stambus verslas, tai taip pat ir ES, kuri rūpinasi socialinėmis gyventojų teisėmis.“

EK pirmininkas nebus renkamas tiesiogiai, tačiau šiais metais pirmą kartą ES istorijoje šis pasirinkimas bus paremtas Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatais. Taip pat pirmą kartą EP turės patvirtinti arba atmesti ES Tarybos pasiūlytą kandidatą į EK pirmininko postą.