EP likęs tik vienas europarlamentaras, dalyvavęs pirmuosiuose tiesioginiuose rinkimuose į šią instituciją 1979 m. – tai 68-erių politikas iš Vokietijos H. G. Potteringas. Ilgą laiką jis užėmė Konservatorių frakcijos pirmininko postą, o 2007–2009 m. ėjo EP pirmininko pareigas. Po 35 Briuselyje ir Strasbūre praleistų metų jis palieka Europos Sąjungos (ES) politinę areną tam, kad galėtų sutelkti savo dėmesį į vadovavimą Vokietijoje įsikūrusio Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungai artimo Konrado Adenauerio fondui.

- EP praleidote 35 metus, tačiau dabar jį paliekate. Ar žvelgdami į šiandieninę ES galite pasakyti: „Taip, ES šiuo metu tokios būklės, kad man galima ramiai išeiti“?

- Jei kalbate apie politinį aspektą, galiu atsakyti taip: ES vystymasis neturi pabaigos, tačiau jau esame pasiekę be galo daug. 1979 m. vykstant EP rinkimams ES buvo susiskaldžiusi. Taip pat buvo padalinta ir Vokietija. Šiandien Vokietija susijungusi. Estija, Latvija ir Lietuva tuo metu buvo Tarybų Sąjungos dalimi. Šiandien šio valstybės – sudėtinės ES dalys, tai bendruomenės, paremtos bendromis vertybėmis. Taip pat prie ES prisijungė Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija ir Kroatija. Tai nuostabus rezultatas, kurio 1979 m. nebuvo įmanoma net įsivaizduoti.

Nueitas kelias rodo, kad ES nėra atsitiktinai sukaltas geografinis ar politinis susivienijimas. Ne, tai bendruomenė, paremta bendromis vertybėmis. Šios vertybės – tai žmogaus orumas, teisės, laisvės, taika ir demokratija.

1979 m. EP neturėjo jokių įstatymų leidybos funkcijų, tačiau šiandien ši institucija stipri ir įtakinga. Žinoma, tai puikus rezultatas, tačiau ateityje dar laukia nemažai iššūkių. ES kol kas nesulaukia tokio ES šalių narių gyventojų palaikymo, kokio yra verta, todėl būtina šia kryptimi dirbti ir toliau. Aš palieku EP apimtas gilaus dėkingumo jausmo už viską, ką patyriau, o svarbiausia – už man suteiktą galimybę dalyvauti darant daugybę gerų darbų.

- ES šalių narių gyventojų reiškiamas palaikymas ES institucijoms iš tiesų labai mažas. Ar jums dėl to liūdna?

- Tai turėtų kelti mums nerimą, tačiau tuo pačiu metu tai turėtų įpareigoti dribti tolimesnio ES suartėjimo link. Tiesa, politikams reiškiamas palaikymas toli gražu nėra toks, kokio norėtųsi matyti tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygmeniu visose ES šalyse narėse. Juk rinkėjų aktyvumas mažėja visur, o tai rodo, kad būtina daug aktyviau bendrauti su ES šalių narių gyventojais.

Tačiau ES šalių narių gyventojai taip pat turi suvokti, kokia didelė vertybė yra ES. Dar niekada anksčiau žmonės neturėjo galimybės taip stipriai naudotis laisvės, demokratijos, o svarbiausia taikaus gyvenimo teikiamais privalumais. Įvairūs finansiniai ir ekonominiai iššūkiai, o taip pat ir nerimą keliantis jaunimo nedarbo lygis ES pietinėse šalyse narėse reiškia, kad ES, žvelgiant gyventojų akimis, atrodo nelabai gerai, todėl būtina ir toliau dirbti šia kryptimi. Kiekviena karta eurointegracijos proceso metu susiduria su naujais iššūkiais.

- EP galių ir įtakos spektras šiandien daug platesnis nei anksčiau. Vis dėlto Vokietijos Konstitucinis teismas padarė išvadą, kad tai nėra „tikras“ parlamentas, nes balsų pasiskirstymas šioje institucijoje nėra toks, kokį norėtų matyti konstitucinės teisės specialistai. Kaip vertinate šiuos teiginius jūsų parlamentinei veiklai einant į pabaigą? Galbūt dėl to Jums pikta ar liūdna?

- Pats esu teisininkas, ėjau europarlamentaro keliu nuo pat 1979 m., todėl leidžiu sau teigti, kad penkių Konstitucinio Teismo teisėjų, pamaniusių, kad gali panaikinti 3 proc. barjerą, nes EP neva nėra toks jau svarbus, sprendimas paremtas neteisingais faktais. Esu šiek tiek nuliūdęs, nes Konstitucinis Teismas priėmė būtent tokį sprendimą. Tačiau džiaugiuosi, kad yra dar ir ES Teisingumo Teismas Liuksemburge, kurio žodis bus paskutinis. ES teisė viršesnė nei 28 ES šalių narių teisė.

- Kai pradėjote savo darbą EP 1979 m., ES dar buvo nedidelė, o Europa – padalinta. Tačiau dabar išgyvename laikus, kai kyla naujas Europos skilimo pavojus. Ar kada esate pagalvojęs, kad kažkas panašaus gali pasikartoti, o mes susidursime su šiandieniniais išorės politikos iššūkiais?

- Visų pirma, turėtume džiaugtis tuo, kad 28 ES šalys narės, kuriose gyvena daugiau nei 500 mln. žmonių, gyvena taika, laisve, demokratija ir bendra teisėsaugos sistema paremtais principais. Tai – milžiniškas Europos istorijos procesas. Tačiau aš niekada nemaniau, kad Rusija Ukrainos atžvilgiu imsis tokių veiksmų, kurių liudininkais šiuo metu esame tapę. Visa tai įrodo ES šalių narių glaudaus bendradarbiavimo svarbą. Privalome kartu pasakyti Rusijai, ko iš jos tikimės.