Apie šį sprendimą, kurio priėmimas buvo koordinuojamas ne tik su JAV, bet taip pat ir su Didžiajam septynetui (G7) priklausančiomis Kanada bei Japonija, pranešta balandžio 25 d.
G7 oficialiame pranešime teigiama, kad po Ženevoje priimto susitarimo Rusija nesiėmė jokių konkrečių veiksmų [..]. Be to, Maskva ir toliau didina įtampą griežtomis kalbomis bei atlieka grasinančius karinius manevrus Ukrainos pasienyje, praneša „Euobserver“.
Atmosferą dar labiau įkaitino balandžio 27 d. per televiziją parodyti prorusiškų separatistų Rytų Ukrainos Slovjansko mieste užgrobti aštuoni Vienoje įsikūrusios tarptautinio klubo – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) – prižiūrėtojai.
Separatistų lyderis apkaltino iš Čekijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos atvykusius prižiūrėtojus tuo, kad jie yra NATO šnipai bei naudojasi savo atliekama misija tam, kad talkintų Ukrainos žvalgybos pareigūnams.
„Esame nepaliesti [...], tačiau nežinome, kada būsime išsiųsti namo į savo tėvynę ir pamatysime savo šeimas“, - sakė ESBO misijos vadovas, karininkas iš Vokietijos Axelis Schneideris.
Vėliau separatistai paleido diabetu sergantį ESBO misijos dalyvį iš Švedijos, o ESBO atstovas Rusijoje Andre Kelinas pažadėjo padaryti viską, kad būtų paleisti ir kiti misijos dalyviai.
Tačiau šie veiksmai nepadėjo numalšinti ES pykčio, kuri kaip ir JAV įsitikinusi, jog prorusiškos sukarintos organizacijos įsakymus gauna iš Maskvos.
„Viešas į nelaisvę paimtų ESBO prižiūrėtojų ir Ukrainos saugumo institucijų tarnautojų rodymas kelia pasipiktinimą bei akivaizdžiai pažeidžia šių asmenų orumą“, - pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris. „Rusija yra įsipareigojusi paveikti separatistus“, - pridūrė jis.
Dėl krizės Ukrainoje ES jau taiko vizų išdavimo bei lėšų įšaldymo 33 asmenims iš Rusijoje ir Kryme.
Remiantis diplomatinių šaltinių pateikiama informacija, balandžio 28 d. priimtas sprendimas reikš, kad į juodąjį sąrašą bus įtrauktos dar 15 asmenų pavardės.
JAV Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Tony Blinkenas pareiškė, kad JAV siekia nustatyti Rusijos įmones, susijusias su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jo artimąja aplinka bei Rusijos karine pramone.
„Sieksime nustatyti V. Putino artimosios aplinkos asmenis, turinčius didelės įtakos Rusijos ekonomikai. [...] Taip pat ketiname imtis veiksmų dėl aukštųjų technologijų eksportavimo Rusijos karinei pramonei. Visos šios priemonės turės poveikio“, - patikino jis.