Dėl krizės Ukrainoje ES pareiškė ketinanti glaudinti ryšius su Rytų partnerystės valstybėmis, todėl, kaip teigiama balandžio 27 d. Europos Komisijos (EK) pranešime, nuo balandžio 28 d. visi Moldovos piliečiai, turintys biometrinius pasus, gali į Šengeno zonos valstybes vykti be vizų, rašo „Euractiv“.

„Šis sprendimas palengvins asmeninius kontaktus bei sustiprins verslo, socialinius ir kultūrinius ryšius tarp ES ir Moldovos“, - pareiškė už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Cecilia Malmstrom.
Šengeno zonai priklauso didžioji ES valstybių narių dalis bei ES nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija.

Ukrainos siekiui glaudinti ryšius su ES sutrukdė šiuo metu tebesitęsianti krizė dėl santykių su Rusija, padalinusi ukrainiečius į tuos, kurie siekia glaudesnių ryšių su Vakarais, ir tuos, kurie pageidauja likti Maskvos įtakos zonoje.

Rusijai užėmus Krymo pusiasalį šių metų kovo mėn., NATO linkusi vertinti Moldovos ginčytiną Padniestrės regioną kaip dar vieną galimą Rusijos taikinį.

Moldovos proeuropietiškų politinių pažiūrų ministras pirmininkas Iurie Leanca įsitikinęs, kad ES paskatintos reformos ir bevizis režimas moldavams – tai viltis išspręsti įšaldytą konfliktą dėl Padniestrės.

Oficialus EK atstovas patvirtino, kad bevizis režimas bus taikomas nepriklausomai nuo norinčių pasinaudoti naująja tvarka tautybės, todėl ja galės naudotis ir Padniestrės gyventojai.

Padniestrė – tai nedidelis sausumos ruožas Ukrainos pasienyje, kurio nepriklausomybės nepripažino nė viena valstybė. Šioje teritorijoje dislokuojami Rusijos kariai, o pusė milijono (30 proc.) šio regiono gyventojų – etniniai rusai, žvelgiantys į Rusiją kaip į globėja taip pat, kaip ir etninių Krymo rusų dauguma.

Visos ES šalys narės, išskyrus Jungtinę Karalystę (JK) ir Airiją, arba priklauso Šengeno zonai, arba, kaip Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija, yra teisiškai įsipareigojusios prie jos prisijungti.
JK Vidaus reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad Londonas neketina suteikti bevizio režimo Moldovai, o šis sprendimas neturi JK jokios įtakos.

ES susitarimai su Rytų partnerystės šalimis priklauso nuo reformų įgyvendinimo. EK pranešime teigiama, jog Moldova reformavo Vidaus reikalų ministeriją, modernizavo pasienio tarnybos veiklą bei pagerino situaciją lygybės bei žmogaus teisių gynimo srityse.