"Europos klube" - Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, Europos Parlamento pranešėjai bankų sąjungos klausimais Elisa Ferreira ir Gunnar Hökmark.

Vėl prisiminė minimalią algą

Tuo tarpu Lietuvoje prieš euro įvedimą vis atsiranda keistų pasiūlymų, pavyzdžiui, skubiai didinti minimalų atlyginimą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius „Europos klubui“ sakė, kad iki gegužės 1-osios tikrai nieko neketinama keisti, tad ir minimalaus atlyginimo didinimo nebus jokių sprendimų. Šis klausimas, pasak jo, gali būti svarstomas metų pabaigoje. „Ši diskusija tikrai vyks. Ir neabejoju, kad ji bus audringa, nes visos pusės turi savo argumentų“, – pastebėjo ministras. Darbuotojus ginančios organizacijos įsitikinusios, kad jau atėjo metas didinti minimalią algą, o verslininkai nuogąstauja, kad tokius siūlymus reikia rimtai apsvarstyti prieš priimant sprendimus. Verslui esą ir taip kainuos euro įvedimas, su tuo atsiras papildomų sąnaudų. R. Šadžius priminė, kad tai yra trišalio dialogo dalykas, ir nuo valdžios čia ne viskas priklauso.

Pasigirsta ir pasiūlymų, kad reiktų diferencijuoti minimalią algą, pavyzdžiui, ji nevienodai užgula smulkiojo ir stambiojo verslo savininkus, siūlyta taikyti skirtingus dydžius skirtingiems regionams, kuriuose yra skirtingas pragyvenimo lygis, taip pat didinti neapmokestinamą pajamų dydį. Finansų ministras atkreipė dėmesį, kad šis dydis jau buvo pakeltas sausį. O diferencijavimas jau ne kartą buvo svarstytas, ir nutarta, kad jis nepasiteisintų, nes skatintų piktnaudžiauti. „Pavyzdžiui, įkuri įmonę viename regione, o darbas vietas realiai sukuri dideliame mieste. Tokiu atveju pasinaudotų galimybe mokėti mažiau nei reikėtų mokėti mieste“, – sakė ministras.

Tuo tarpu dėl pensijų kompensavimo nutarta ieškoti galimybių, kurios nedidintų biudžeto deficito.

Sprendimas – per devynis mėnesius

R. Šadžius teigė, kad dėl Bankų sąjungos finalinis akordas buvo Europos Parlamente. „Tai dar vienas pavyzdys, kad valstybės rimtai žiūri į mechanizmus, kurie mums garantuotų didesnį ekonominį saugumą“, – sakė ministras. Tuo tarpu euras valstybėms davė saugumo jausmą, pridūrė R.Šadžius.

ES pirmininkavusiai Lietuvai teko vadovauti deryboms dėl Bankų sąjungos Taryboje. Galutinis rezultatas, pasak R. Šadžiaus, liko beveik nepakitęs. Tiesa, jis net pagerėjo keliais aspektais dalyvaujant europarlamentarams ir valstybių atstovams. Pavyzdžiui, bankų pertvarkymo fondo sudarymo taisyklės bus reglamentuojamos tarpvalstybiniu susitarimu. Taip pat pagreitintas fondo sudarymas – palikta ne dešimt, o aštuoneri metai, be to, supaprastėjo sprendimų priėmimo procedūros. „Galutinis kompromisas visoms šalims yra priimtinas“, – įsitikinęs ministras. Tai įrodo, pasak jo, tai, kad sprendimas buvo priimtas bendru ES 28 valstybių susitarimu, o tai ne toks jau dažnas atvejis.

Bankų pertvarkymo mechanizmas buvo priimtas per rekordiškai trumpą laiką – devynis mėnesius. Tai aiškiai rodo, kad šalių narių vyriausybės yra nusiteikusios turėti tvirtą rimtą Bankų sąjungą ir euro zoną. Per aštuonerius metus į bankų pertvarkymo fondą bus surinktas vienas procentas nuo visų bankų indėlių sumos.

Daugiau skaitykite ir "Europos klubo" radijo laidą klausykite paspaudę šią nuorodą.