MyEP skaitytojai klausė, ką, profesoriaus manymu, reikėtų daryti su Rusija, kaip turėtų elgtis Vakarai, kokie gali būti tolimesni Lietuvos ir Rusijos santykiai, ar reali yra Trečiojo pasaulinio karo grėsmė, apie kurią perspėja apžvalgininkas E. Lucasas, ir daugelį kitų dalykų.
Pasak V. Landsbergio, Vakarai gana ilgai gyveno iliuzijų pasaulyje ir leidosi apgaunami, galbūt iš dalies suprasdami, kad juos apgauna, bet ir leisdami tą žaidimą tęsti toliau. Išsiaiškinimas įvyko tarp šalių, kurios yra tarp Rusijos ir ES, tada paaiškėjo, kad Vakarai ir Rusija yra skirtingos civilizacijos. Vakarai pripažįsta apsisprendimą, o Rusija ne, ir ji jokiais būdais neleis Ukrainai krypti į Vakarus. Tai imperinis diktatūrinis požiūris, kurį Rusija anksčiau labiau slėpė. Dabar jis atviras ir niekam nekelia abejonių, ir Rusijos prestižas nepaprastai smuko.
Ką dabartinė Rusijos elgsena gali reikšti Lietuvai?
„Ji gali reikšti atvirą grėsmę, jeigu Rusijos agresyvumas nebus stabdomas. Tada bet kuriuo momentu Lietuva taip pat gali būti užpulta. Ta padėtis reiškia progą pabusti ir susivokti tiems, kas dar nėra pabudę“, - teigė europarlamentaras .
Vienas skaitytojas teiravosi profesoriaus nuomonės, ar Rusija po Sovietų Sąjungos žlugimo nors kartą buvo nustojusi mąstyti apie imperijos atkūrimą.
„Norėčiau tikėtis, kad tam tikrą neilgą laiką Rusija ir jos vadovybė norėjo kurti demokratinę valstybę. Boriso Jelcino pirmasis laikotarpis, turint aplink save demokratiškai mąstančius patarėjus, naujo tipo politikus, buvo žadantis, kad Rusija gali keistis, bet tai buvo sustabdyta, ir reakcijos jėgos pasuko Rusiją atgal, beveik į dar blogesnę padėtį“, - teigė jis.
Kitas MyEP skaitytojas V. Landsbergio klausė, ar jis sutinka su apžvalgininko E. Lucaso nuomone, kad Trečiojo pasaulinio karo grėsmė yra reali.
„Situacija yra labai rimta, bet galima manyti, kad karas vyksta visą laiką. To kariavimo priemonės ir karo pobūdis kinta, priklausomai nuo aplinkybių ir agresoriaus pasirinkimo. Atėjo laikas, kai buvo įjungtas teroristinis karas, dabar matome, kiek daug investuota ir kaip vyksta informacinis karas, visa tai yra sudedamosios dalys psichologinio karo, kurio tikslas palaužti oponentus, palenkti juos prisitaikymui, nuolaidžiavimui ir palaipsniniam kapituliavimui. Tam net nebūtina tankų invazija, o invazijos formos dabar naujos: gali būti pasiunčiami daliniai be skiriamųjų ženklų, apsimetant kvailiukais ir manant, kad visas pasaulis yra kvailiukai, kurie kalba apie žalius „putinėlius“, apsimesdami, kad nesupranta, iš kur jie atsirado. Vis dėlto JAV prezidentas sako tiesiai – tai Rusijos ranka“, - kalbėjo jis.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl vyksta toks stebinantis ir keistas Ukrainos armijos kai kurių karių elgesys - pasidavimai, ginklų atidavimai, keistai nesudėtingas karinės technikos perėmimas „žaliųjų žmogeliukų“ žinion ir t.t., V. Landsbergis įvardijo kelias Ukrainos armijos problemas. Viena iš jų - politinės vadovybės santūrumas neduoti preteksto tikram dideliam karui su Rusija, nes atrodo, kad Rusija to norėtų.
„Kai kuriose vietose Ukrainos kariuomenė pasipriešino ir atrėmė diversantų puolimus, kai kur ji atidavė pozicijas, kadangi narsūs rusų kariai žygiavo už moterų nugarų, ir į moteris ukrainiečiai nešaudė. Vakarų lyderiai pritarė Ukrainos vadovybės santūrumui, be to, matoma ir stoka visuotinio patriotinio apsisprendimo pačios Ukrainos armijoje, kurios pareigūnai dar vakar jautėsi rusų draugais. O dabar vyksta apsisprendimas visoje Ukrainoje. Tai piliečių apsisprendimas, taip pat ir armijoje. Kai kuriems galbūt nelengva suvokti, kad vakarykštis studijų draugas šiandien yra tavo valstybės priešas“, - samprotavo profesorius.
Taip pat EP nario buvo klausiama, ar NATO gins Lietuvą, jei ją užpuls Rusija. „Jeigu Rusija puls tiesiogiai, kad ir užleisdama žaliaisiais „putinėliais“, NATO patirs išmėginimą. Tikiu, kad nesudreifuos“, - vylėsi jis.
Į skaitytojo nuomonę, kad Rusijai visai nerūpi Ukraina, ji tik nori susigrąžinti Baltijos valstybes, V. Landsbergis atsakė: „Rusijai rūpi ir Ukraina, ir visos kada nors turėtos valdos, visi buvę užkariavimai. Problema yra ne tik Rusijos valdovų apetitai, bet ir pasaulio požiūris, ar tie apetitai tenkintini“.
Europarlamentaro paklausus, kaip toliau turėtų vystytis Lietuvos ir Rusijos santykiai, jis akcentavo, kad tie santykiai priklauso nuo Rusijos, tiksliau, nuo jos vadovybės Kremliuje. „Gal kada nors tie vadovai pradės gerbti kaimynus ne pagal bombų dydį“, - išreiškė viltį MyEP konferencijos svečias.