Balandžio 15 d. kalbėdamas su žurnalistais po susitikimo su ES šalių narių gynybos ministrais, ES išorės veiksmų tarnybos vicepirmininkas Maciejus Popowskis pareiškė: „70 metus ES vyravo taika, tačiau matome, kad šiuo metu [Europoje] vyrauja keršto nuotaika, todėl atėjo laikas skirti daugiau dėmesio gynybai.“
Anot M. Popowskio, ši pozicija dominavo Liuksemburge įvykusio susitikim metu, praneša „Euobserver“.
Taip pat jis pridūrė, kad ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton nuogąstavo, jog jei Ukrainos situacija nėra vertinama kaip pakankama priežastis skirti daugiau lėšų gynybai, telkti pajėgas ir jomis dalintis, ko dar reikia tam, kad šių priemonių būtų imtasi?
„Turime daugiau dėmesio skirti bendroms pratyboms ir mokymams tam, kad būtume pasirengę tam, kas mūsų gali laukti ateityje“, - pareiškė šiame susitikime dalyvavęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
ES pasitarimas buvo surengtas po to, kai praėjusių metų gruodžio mėn. ES šalys narės įsipareigojo didinti gynybinį bendradarbiavimą, tačiau kol kas nėra jokių konkrečių šių įsipareigojimų rezultatų.
Balandžio 15 d. įvykusiame susitikime buvo nuspręsta dar dvejiems metams pratęsti karinių mokymų misiją Malyje bei pradėti naujus policijos pajėgų apmokymus.
Tačiau M. Popowskis patikino, kad ES šalys narės nelinkusios skubėti dėl įsipareigojimų skirti lėšas gyvybiškai svarbiai taikos palaikymo misijai Centrinės Afrikos Respublikoje, bei pavadino susiklosčiusią situaciją ES patikimumo trūkumu.
Debatai kilo po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo antiteroristines operacijas, nutaikytas prieš prorusiškus separatistus, kurių dalis, kaip įtariama, - tai užsimaskavę rusų kariai, užėmę Kramatorsko oro uostą Donecko srityje.
Rusijai sutelkus elitinius karinius dalinius Ukrainos pasienyje bei pažadėjus apginti rusakalbius Ukrainos gyventojus šios šalies teritorijoje, jei tik to prireiks, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikė, kad Ukraina šiuo metu yra atsidūrusi ant pilietinio karo slenksčio.
Balandžio 16 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad aukšto lygio derybos tarp ES, Rusijos, Ukrainos ir JAV, nepaisant situacijos Ukrainoje aštrėjimo, įvyks balandžio 17. Ženevoje.
M. Popowkis pažymėjo, kad nei ES šalių narių, nei NATO pajėgos negalės padėti Ukrainai susidūrimo su Rusijos kariuomene atveju. „Nei NATO, nei ES nesidera dėl karinės intervencijos“, - patikino jis.
Tačiau Juodojoje jūroje dislokuojami JAV kariniai laivai yra pasirengę kariniams veiksmams iš dalies dėl anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai neginkluotas Rusijos karinis lėktuvas buvo priartėjęs prie vieno iš šių laivų.
„Be jokios abejonės, pasisakome už įtampos mažinimą, tačiau [Ukrainos] valdžia stebi situaciją visuose Ukrainos regionuose bei prisiima atsakomybę prireikus imtis veiksmų, būtinų užtikrinti taiką šalyje“, - sakė JAV valstybės atstovė Jen Psaki .
„Nebūčiau linkusi vadinti to pilietiniu karu. Tai taikos ir ramybės šioje šalyje užtikrinimas“, - komentuodama V. Putino pareiškimą pridūrė ji.
„Mes nevykdome aktyvių derybų dėl karinės pagalbos suteikimo [Ukrainai]|, - patikino J. Psaki.
Vis dėlto ji pridūrė, kad JAV ir ES pasirengusios imtis tolimesnių sankcijų taikymo prieš Rusiją, jei balandžio 17 d. įvyksiančio susitikimo metu bus nuspręsta, kad Rusija nelinkusi mažinti įtampos Ukrainoje.
„Be jokios abejonės, raginsime Rusiją nesiimti tolimesnių veiksmų. Ukrainos valdžia daro viską, kad šalyje būtų palaikoma taika, todėl būtų sudėtinga įsivaizduoti, kaip Rusija galėtų paaiškinti savo veiksmus šioje šalyje“, - patikino ji.