Rusijai, aneksavus Krymą, ES įvedė sankcijas daliai Rusijos valdininkų ir politikų, taigi Europos ir Rusijos santykiai yra prasčiausi per kelis pastaruosius dešimtmečius, rašo reuters.com.
Na o M. Le Pen kartu su kraštutinių kairiųjų ir nacionalistų dešiniųjų lyderiais įsitikinusi, kad kaltas Briuselis, nes pageidauja glaudesnių ryšių su Ukraina, kam nepritaria Rusija.
„Stebiuosi, kad ES paskelbė Rusijai šaltąjį karą“, – sakė M. Le Pen susitikime su Rusijos Dūmos Žemesniųjų rūmų pirmininku Sergejumi Naryškinu.
„Tai nesiderina su tradiciniais, draugiškais santykiais, nei su ekonominiais mūsų ar ES šalių interesais, kenkia ateities santykiams“, – sakė M. Le Pen.
Jos komentarai atkartoja Austrijos kraštutinių dešiniųjų lyderio Heinzo Christiano Strache nuomonę, kuris pasmerkė ES sankcijas. M. Le Pen politinis partneris olandas Geertas Wildersas taip pat teigė, kad ES padarė pirmą klaidą.
Europos reakcija į krizę Ukrainoje gali turėti įtakos Europos Parlamento rinkimams gegužę. Apklausos rodo, kad kraštutinės dešiniųjų nacionalistų partijos turės pasisekimo. Prancūzijoje apklausos rodo, kad Nacionalinis frontas bus pirmaujanti prancūzų partija rinkimuose.
Susitikime su M. Le Pen S. Naryškinas, kuriam irgi pritaikytos sankcijos, pabrėžė Rusijos ryšių su Prancūzija svarbą ir pareiškė, kad jiems trukdo kelių Europos šalių inicijuojama kampanija prieš Rusiją.
JAV ir ES įspėjo, kad gali išplėsti sankcijų sąrašą, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sieks kontrolės Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse.