Kaip rašo „Radio Praha“, sociologų pateikimais duomenimis, Prahoje reguliariai prostitucija verčiasi apie 10 tūkst. asmenų. Apie 80 proc. šių asmenų – moterys, likę 20 proc. – vyrai. Čekijos sostinėje po naktinių klubų iškabų priedanga veikia 80 viešnamių. Dar daugiau nei tūkstantis taktiškai vadinami privačiais kambariais. Šie butai – tai savotiški mažieji viešnamiai, kurie yra naudojami siekiant pasipelnyti.
Čekijos parlamento narys Marekas Bandas ir vienas iš Prahos miesto administracijos vadovų Lukasas Mangartas sutiko papasakoti apie prostituciją bei galimą įstatymo priėmimą.
„Prostitucijos problema Prahai nėra nauja, tačiau visi linkę užmerkti akis ir šios problemos nespręsti. Būtent dėl šios priežasties Prahos miesto taryba parengė įstatymo projektą prostitucijos reglamentavimui. Esu tikras, kad toks įstatymas būtų naudingas Čekijos sostinei bei kitiems šios šalies miestams. Šiuo metu nei Čekijos miestų administracijos, nei šalies vyriausybė neturi jokių prostitucijos kontrolės mechanizmų. Tačiau visai greitai pristatysime įstatymą parlamente ir kovosime, kad jis būtų priimtas“, - pasakojo L. Mangartas.
Čekijos parlamento narys M. Bandas įsitikinęs, kad įstatymas, net jei ir būtų priimtas, iš karto sukeltų nemažai bėdų. „Didžiausia problema kiltų dėl teisinio prostitucijos sąvokos apibrėžimo. Daugiau nei 20 metų Čekijoje teikiamos įvairios seksualinės paslaugos. Taip pat puikiai žinome, kad daugelyje Čekijos miestų bandoma su šiuo reiškiniu kovoti arba jį reglamentuoti. Tačiau niekam nepavyksta teisiškai įrodyti, jog prostitutės teikia paslaugas už pinigus. Be to, nepavyksta įrodyti, jog jos tai jos daro reguliariai. Tokiu atveju būtų pripažinta, jog savo kūnu prekiaujantys asmenys vykdo savotišką komercinę veiklą, už kurią privalo mokėti mokesčius.
Be to, anot M. Bando, prostituciją reglamentuojantis įstatymas apskritai nėra reikalingas. „Prostitucija yra legali, todėl ja užsiimantys asmenys nenusikalsta prieš įstatymą – Čekijoje nelegalu užsiimti sąvadavimu. Žinoma, visa tai skamba gražiai, tačiau sudėtinga būtų įsivaizduoti, kad prostituciją pavyktų sureguliuoti, tai tik iliuzijos. Šis įstatymas būtų taikomas tik nedidelei šios profesijos atstovų daliai. Šiuolaikinėje visuomenėje yra sričių, kurių neįmanoma reglamentuoti. Egzistuoja tam tikromis veiklos rūšimis besiverčiančių asmenų grupė, iš kurių niekada nepavyks surinkti mokesčių. Prostitucija kaip tik ir priskiriama tokių veiklų kategorijai. Be jokios abejonės, yra dalykų, su kuriais kovoti tiesiog būtina – tai prekyba žmonėmis, vaikų prostitucija, tačiau šių problemų siūlomas įstatymas neišspręstų.
Teoriškai Čekija galėtų pasinaudoti kitų Europos valstybių patirtimi, tačiau daugelyje šalių, kur prostitucija yra legalizuota, situacija klostosi ne taip, kad norėtųsi. Amsterdame ketinama viešnamių kvartalus perkelti į miesto pakraščius. Tokiu būdu ketinama pakeisti Nyderlandų miesto įvaizdį.
Prahos miesto administracija bando įtikinti parlamentarus ir visuomenę, jog šio įstatymo tikslas yra ne tiek prostitucijos legalizavimas, kiek teisinis prostitucijos apibrėžimas.
„Taip, prostitucija – tai nusikaltimas, tačiau ja verstis nėra draudžiama. Siūlomas įstatymas nėra skirtas tam, kad draudžiama veikla būtų pripažinta teisėta – jis būtų skirtas tam, kad prostitucija būtų apibrėžta. Taip pat šiuo įstatymu norima apibrėžti sąlygas, pagal kurias galima verstis šia veikla. Turėtų būti siekiama, kad prostitucija besiverčiantys asmenys bent jau būtų fiziškai sveiki. Šiuo metu susidaro įspūdis, kad valdžiai visiškai nerūpi žmonių sveikata. Siūlomame įstatyme nurodoma sąlyga, kurios įvykdymas būtinas tam, kad galima būtų verstis prostitucija – asmuo turi būti sveikas, neturėti kriminalinės praeities bei teistumų, be jokios abejonės, asmuo turi būti pilnametis. Be to, įstatymo projekte nurodoma, kur galima verstis prostitucija. Tam tikslui ketinama steigti viešnamius. Taip pat miesto administracija turėtų spręsti, kuriuose rajonuose viešnamiai galės būti įkuriami“, - teigė L. Mangartas.
L. Mangartas įsitikinęs, kad surinkus mokesčius iš prostitucija besiverčiančių asmenų, miesto iždas pasipildytų ženklia suma. „Mūsų siūlomame įstatymo projekte teigiama, kad prostitucija – tai savanoriškas seksualinių paslaugų teikimas siekiant iš to gauti pelną. Tai verslas, nors jis ir nėra tipinis. Čekijoje egzistuoja bendra verslininkų ir įmonių duomenų bazė, kuri yra vieša ir prieinama visiems norintiems gauti informaciją. Manome, kad prostitucijos atveju ši tvarka neturėtų būti taikoma. Jei informacija apie viešnamius ir prostitutes taptų viešai prieinama, tai galėtų pakenkti ramiam šia veikla besiverčiančių asmenų gyvenimui. Pagalvota ir apie mokesčius. Iš pradžių prostitutėms nebuvo norima taikyti pelno mokesčio. Vėliau buvo nuspręsta šį mokestį taikyti, nes kitokiu atveju tai būtų nesąžininga kitose srityse veiklą vykdančių verslininkų atžvilgiu.
Parlamentaras M. Bandas nėra linkęs sutikti su L. Mangartu nei dėl mokesčių, nei dėl to, kad suteikus miesto administracijai leidimą spręsti, kur galėtų įsikurti viešnamiai, iš centro šios įstaigos bus priverstos išsikelti į miesto pakraščius.
„Visa tai puikiai pažįstama iš amerikietiškų filmų. Kai viešnamiai buvo uždrausti, jie iš karto tapo moteliais ir viešbučiais, kuriuose imamas valandinis mokestis. Be to, esu tikras, kad valstybės institucijos neturėtų rinkti mokesčių už vertimąsi prostitucija, nes tai prekyba ne tik kūnu, bet taip pat ir iš dalies siela.
Tai reiškinys, kurio valstybė neturėtų apmokestinti. Manau, kad tai padariusi valstybė pati taptų sąvadautoja. Dar kalbama, kad šiuo įstatymu būtų reglamentuojamas besiverčiančių prostitucija asmenų amžius. Be jokios abejonės, tai skamba optimistiškai. Tačiau, manau, suprantate, kad šių reikalavimų bus paisoma tik oficialioje prostitucijos rinkoje, tuo tarpu paauglių prostitucija tikrai neišnyktų. Taip pat man juoką kelia sveikatos klausimas. Įstatymo projekte nurodoma, kad prostitucija besiverčiantys asmenys privalėtų lankytis pas gydytoją kas tris mėnesius. Tačiau ŽIV galima užsikrėsti šiandien, o aptiktas žmogaus organizme jis gali būti tik po mėnesio.
Tai reiškia, kad prostitutė gali būti užsikrėtusi šiuo virusu, tačiau atliekant tyrimus jis gali būti nenustatytas. Tokiu atveju klientas gali į teismą paduoti valstybę, garantuojančią, kad prostitutė yra sveika. Taip pat klientas į teismą gali paduoti ir gydytoją, kuris, nežinodamas apie prostitutės ligą, išduoda pažymą, patvirtinančią, kad ši yra sveika. Tokiu atveju gydytojas atsakingas ne ką mažiau nei pats prostitucija besiverčiantis asmuo“, - patikino M. Bandas.