Visi puikiai žinome, kad pirmadienis – sunki diena. O kokia diena yra penktadienis? Kai kuriems atidirbti privalomas valandas bei atlikti visus būtinus vienos ar kitos savaitės dienos darbus būna dar sudėtingiau nei pirmadienį. Tiesa, kaip rašo DW, kai kuriose įmonėse penktadieniai būna ne tokie sunkūs dėl tam tikrų taisyklių, sutrumpintų darbo valandų ar laisvesnio aprangos kodo.

Šie penktadienio palengvinimai Vokietijoje apibūdinami anglišku terminu „casual friday“. Tendencija išskirti penktadienį iš kitų darbo dienų į Europą atkeliavo iš JAV. Ši tradicija atsirado XX a. šeštajame dešimtmetyje JAV bankuose bei didelėse įmonėse, kur buvo laikomasi griežto aprangos kodo. Penktadieniais šių organizacijų tarnautojams buvo leidžiama į darbą ateiti dėvint ne griežtą kostiumą, o, pavyzdžiui, megztinį ar marškinius be kaklaraiščio.

Tokiu būdu darbdaviai siekė palengvinti savo darbuotojams perėjimą nuo sunkios darbo savaitės prie savaitgalio bei pakelti darbinę jų moralę.

Be to, anot verslo etiketo konsultantės Anke Quittshau, JAV buvo įprasta penktadieniais nunešti drabužius į valyklą tam, kad pirmadienį juos ir vėl galima būtų vilktis į darbą.

Kitaip tariant, „casual friday“ - tai savotiška būtinybė. Tačiau ši tradicija Vokietijoje netapo ypatingai populiari iš dalies ir dėl to, kad valyklos savaitgaliais dirbdavo toli gražu ne visuose miestuose.

Jokių darbo pasitarimų

Kaip teigia A. Quittshau, „casual friday“ tradicija Vokietijoje populiari visų pirma įmonėse, kur svarbus vaidmuo tenka amerikietiškai verslo kultūrai, pavyzdžiui, įmonėse, kurių pagrindinė būstinė yra įsikūrusi JAV. Penktadienio aprangos kodas bei sutrumpinta darbo diena tapo tradicijomis tik kai kuriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, sektoriuose. Panašiai sprendžiamas ir sutrumpintų darbo valandų klausimas: ne visose įmonėse penktadieniais dirbama trumpiau – šį klausimą sprendžia įmonių vadovai.

Tiesa, anot A. Quittshau, viena tradicija vis dėlto prigijo daugelyje Vokietijos įmonių: penktadieniais nėra priimta rengti darbo susitikimų. Manoma, kad prieš laisvadienius darbuotojai stengiasi kuo greičiau atlikti darbus ir skuba namo, neapkraudami savęs mintimis apie darbą, todėl darbo susitikimams susikaupti nebūtų lengva.

Minutės neskaičiuojamos

Kokios gi įtakos tai turi įmonės veiklai? Ar nekantravimas, apimantis darbuotojus prieš savaitgalį, nekenkia darbo našumui? Kaip vadovai galėtų motyvuoti savo pavaldinius, kad šie penktadieniais būtų linkę kuo labiau atsiduoti darbui?

Kaip teigia A. Quittshau, kiekvienas vadovas šį klausimą sprendžia savaip. Daugeliui šiandieninių verslininkų daug svarbesni bendri įmonės rodikliai nei įsitikinimas, jog penktadieniais pavaldiniai dirba taip pat aktyviai kaip ir kitomis savaitės dienomis.

„Šiais mobilaus ryšio ir interneto laikais, su darbuotojais susisiekti galima beveik bet kuriuo metu, todėl nebėra taip svarbu, ar asmuo išbuvo darbe visą laiką iki paskutinės minutės, ar išėjo šiek tiek anksčiau“, - įsitikinusi A. Quittshau.

Anot vienos pramonės įmonės pardavimų skyriaus vadovo, sprendimas sutrumpinti darbo dieną biure priklauso nuo neatidėliotino darbų kiekio tuo metu, vadovo atsakomybės jausmo bei darbuotojų entuziazmo. Bet kuriuo atveju, išeiti iš darbo anksčiau penktadienį, kaip ir bet kurią kitą dieną, galima tik gavus vadovo leidimą.

Šioje įmonėje darbo diena penktadienį baigiasi 14 val. Pats pardavimų skyriaus vadovas kartais iš darbo išeina tik 18 ar 19 val., priklausomai nuo tuo metu vykdomo projekto svarbumo. Jei atsiranda poreikis atlikti neatidėliotinus darbus, darbuotojams taip pat tenka užsibūti biure.

Ar galima būtų teigti, jog penktadienis skiriasi nuo kitų darbo dienų? Iš tiesų verta pastebėti, kad darbuotojų nuotaika penktadieniais būna kitokia – jaučiamas savaitgalio laukimas. Tačiau būtų neteisinga manyti, kad darbuotojai linkę penktadieniais dirbti atsainiai. Galbūt taip buvo prieš dešimt metų, tačiau dabar taip jau tikrai nebėra.