Šiuo metu JK ir ES santykiai ir vėl atsidūrė dėmesio centre, o debatai dėl to, ar JK turėtų likti ES, ar jai vertėtų atsiskirti, trunka jau ne vieną dešimtmetį.

Kodėl narystės ES klausimas turėtų sukelti tokią nevienareikšmišką reakciją? Daugelis britų, palaikančių tiek vieną, tiek ir kitą pusę, kaip rašo BBC, mielai lankosi kitose ES šalyse narėse bei žavisi šių šalių kultūra. Be to, daugiau nei 1,5 mln. britų šiuo metu gyvena kitose ES valstybėse narėse.

Tačiau europiečiai, skaitydami JK laikraščių antraštes, stebėdami politinius debatus ar vertindami viešosios nuomonės apklausų rezultatus, be jokios abejonės, gali susidaryti nuomonę, jog britai nelabai palankiai vertina kaimynines valstybes. Kitaip tariant, JK ir ES santykiai yra gana keblūs.

Istorijos reikšmė

Galbūt JK ir ES santykių keblumui įtakos turi įtarumas, su kuriuo britai žvelgia į ES. Atsižvelgiant į imperialistinę JK praeitį bei reikšmingą šios šalies vaidmenį pasaulinėje prekyboje, tampa aišku, kodėl ji linkusi į konfliktus su kitoms šalimis, pretenduojančiomis į tas pačias teritorijas bei prekybinius kelius. Pagrindinės JK varžovėmis buvo Vokietija Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, Rusija Šaltojo karo metais bei Prancūzija didžiąją šiuolaikinės istorijos dalį.

Salos mentalitetas

Ar tai, kad JK yra sala, gali būti vertinama kaip esminis faktorius, formuojantis šios šalies požiūrį į Europą? „Ilgus šimtmečius britai buvo izoliuoti, saugojami galingo laivyno bei sukurtos imperijos“, - teigia istorikas Vernonas Bogdanoras. „Žinoma, atskirties periodas liko praeityje, tačiau galbūt jis vis dar turi įtakos britams, nepageidaujantiems pernelyg glaudžių ryšių su žemynine Europa“, - samprotavo V. Bogdanoras.

Kitos ES šalys narės – Airija, Malta bei Kipras – taip pat yra salos, tačiau jos taip stipriai nesipriešina Briuselio daromai įtakai. Galbūt tam turi įtakos JK salos mentaliteto bei imperialistinės sąmonės junginys – JK įpratusi pati duoti įsakymus, o ne juos vykdyti.

Karo pabaiga

"ES buvo sukurta norint apjungti Europos valstybes tam, kad jos nebegalėtų taip stipriai pakenkti viena kitai. Winstonas Churchillis palaikė šią idėją, pasiūlydamas Europai struktūrą, turėjusią padėti palaikyti taiką, saugumą bei laisvę [..], t. y. sukruti savotiškas Jungines Europos Valstijas.

Tačiau įkūrus Europos anglies ir plieno bendriją 1951 m., JK liko nuošalyje. Taip pat JK atmetė kvietimą prisijungti prie šešių Europos ekonominę bendriją (EEB) steigiančių valstybių 1957 m. pasirašant Romos sutartį.

„Niekada negalėjau suprasti, kodėl britai neprisijungė prie Europos anglies ir plieno bendrijos. Galiausiai padariau išvadą, jog tam įtakos turėjo pergalės kaina – iliuzija, jog galima išsaugoti tai, ką turi, be jokių pokyčių“, - sakė vienas iš Europos anglies ir plieno bendrijos steigėjų Jeanas Monnet.